„Gavau „puikų“ palikimą – galvą skauda kiekvieną dieną“, – vakar sakė Šiaulių miesto meras. Pasirodo, kad nustekenti Šiauliai yra tokioje duobėje, jog „mirštantis“ Menų inkubatoriaus projektas – lyg lašas jūroje.
Naujasis miesto vadovas vyko į sostinę, kur diskutavo, kaip Šiauliai galėtų išbristi iš šios duobės. Nors Artūro Visocko idėjas palaikė net šalies Prezidentė, kol kas neaišku, kaip joms pavyks prasiskinti kelią į dienos šviesą.
Šykštus moka du kartus
Vakar į spaudos konferenciją žurnalistus pakvietęs miesto meras A. Visockas su žurnalistais dalijosi įspūdžiais iš vizito sostinėje – aplankyta Lietuvos automobilių kelių direkcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Prezidentūra, Vidaus reikalų ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su naujos kadencijos savivaldybių vadovais, aptarė regionų problemas ir pagrindinius naujų merų darbus.
Ji pabrėžė, kad siekiant efektyviai valdyti finansus būtina užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją. Pernai savivaldybių organizuojamų viešųjų pirkimų vertė siekė beveik 700 mln. eurų, tačiau dalį jų patikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba net pusėje nustatė rimtų pažeidimų.
Šiaulių miesto meras pasiteiravo, ar šalies vadovė pritaria minčiai, jog vis daugiau viešųjų pirkimų turėtų būti vykdoma remiantis ekonominiu kriterijumi, o ne mažiausia kaina. Nes šiuo metu, kaip žinia, ne tik Šiaulių, bet ir kitų miestų savivaldybėse įsitvirtinusi tokia tvarka, jog konkursus laimi mažiausią kainą pasiūliusios įmonės.
Tokiu būdu projektai savotiškai iš anksto pasmerkiami mirčiai: darbai atliekami lėtai, naudojamos pačios prasčiausios medžiagos, ieškoma lengviausių, o ne kokybiškų sprendimo būdų ir t. t. Prezidentė šiai Šiaulių miesto mero minčiai visiškai pritarė.
Ant plauko – 32 mln. litų
Šiaulių miesto vadovas patikina, kad dėl viešųjų pirkimų Šiauliuose kyla daugybė problemų ir atsigręžia į 2013 – 2014 metų „palikimą“.
Daugiausia nerimo kelia 2013 metų projektas, kurio vertė net 32,6 mln. litų, – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke nutiesimas. Darbai turi būti baigti iki šių metų rugpjūčio 6 dienos, tačiau kas atlikta tik trečdalis jų.
„Situacija tikrai sudėtinga. Nežinau, ką veikė buvęs meras, administracijos direktoriai... Vienintelis būdas išgelbėti šį projektą – siekti galimybės sudaryti trišalę sutartį“, – sakė A. Visockas. Pasirodo, kad pasirašant šio projekto sutartį rangovas – Vokietijos kapitalo bendrovė „Meyer & John“ – įsipareigojo atlikti 95 proc. darbų.
Likusieji turėjo kristi ant subrangovo pečių. Tačiau dabar situacija keičiasi. Pats rangovas pripažįsta, kad iki termino pabaigos tiek darbų nesugebės apžioti – reikalinga subrangovo pagalba.
A. Visockas tikina, kad subrangovu galėtų tapti bet kuri Lietuvos įmonė, kuri būtų pajėgi įgyvendinti antrąjį projekto etapą – sutvarkyti maždaug 2 km kelio ruožą. Jis neatmeta idėjos, kad į pagalbą galėtų ateiti ir vietinis „Šiaulių plentas“.
Tačiau viskas, girdi, priklauso nuo to, kiek pinigų už pagalbą ryšis atseikėti rangovas ir kaip į tokį pasiūlymą reaguos subrangovas.
„Reikia kuo skubiau imtis darbų, nes kitu atveju mes turėsime tokį nuostolį, kad Menų inkubatorius atrodys tik mažas riešutėlis“, – teigė A. Visockas. Primename, kad laiku neįgyvendinus šio projekto, tektų grąžinti apie 32 mln. litų Europos Sąjungos paramos.
Žurnalistai teiravosi, kodėl Laisvosios ekonominės zonos problemos griūva ant Savivaldybės, o ne ant Ūkio ministerijos pečių – juk tai ne šiauliečių turtas.
Tačiau atsakymo nerado ir A. Visockas: „Man ir pačiam keista, kodėl Ūkio ministerijai nesvarbu, kokia padėtis yra šiandien, kokios komunikacijos bus patiestos toje teritorijoje ir t. t.“
Galvos skausmas dėl Dvaro gatvės
Netrukus žvilgtelime į 2014 metus, tačiau ir šis „palikimas“ džiugina ne ką labiau. Iš pradžių pasirašyta nevykusi maždaug 18 milijonų litų sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje.
Antrojoje vietoje pagal dydį – 8,7 mln. litų vertės sutartis su „Šiaulių plentu“ dėl Dvaro gatvės rekonstrukcijos. Darbai bus vykdomi 600 metrų atkarpoje tarp Vytauto gatvės ir Aušros alėjos.
Šiaulių miesto merą stebina, kaip buvusi valdžia ryžosi pasirašyti tokios milžiniškos vertės sutartį. Girdi, tiek pinigų pakaktų pusę Šiaulių miesto gatvių padengti išlyginamuoju plotu. O dabar susitelkta į trumpą kelio atkarpą, kuria net nevažiuoja visuomeninis transportas.
Maža to, nėra jokių saugiklių. Kitaip tariant, darbus pabaigęs rangovas gali ateiti ir pareikalauti iš Savivaldybės visos sumos. „Nėra numatyta jokio saugiklio, kad būtų galima išsimokėti per 3 ar 5 metus. Taigi, 2016 metų spalio mėnesį Savivaldybė turėtų iš kažkur surasti 9 milijonus litų.
Tai reikštų, kad keliai būtų nevalyti, jokios duobės nebūtų lopomos, nes nebūtų pinigų paprasčiausiai“, – aiškino miesto meras ir pabrėžė, kad šiuo metu tikimasi rangovo supratingumo ir geranoriškumo.
Po manęs – nors ir tvanas
Buvusi miesto valdžia paliko ir daugiau „perliukų“. Ant naujosios valdžios pečių gula Senelių globos namų projektas, kurio terminai taip pat jau „kandžiojasi“, o rangovas pyksta ant buvusios valdžios ir nebeina į statybų aikštelę.
Ne ką mažesnis galvos skausmas – prasiskolinęs Šiaulių oro uostas, kurio likimas taip pat naujosios valdžios rankose. O kur dar Menų inkubatorius... „Šis projektas buvo tiek negeras, kad jis sugriovė pats save“, – paklaustas apie šio projekto ateitį sakė A. Visockas.
Akivaizdu, kad buvusi miesto valdžia, žinodama, jog biudžete nėra lėšų, kurias tektų grąžinti, tempė laiką ir paliko šią „dovanėlę“ ateinantiems valdžios atstovams. O kur problemos ir teismai dėl miesto šilumos ūkio.
Netrukus žurnalistai merui primena, kad yra ir dar vienas palikimas – Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos suskirstymas į seniūnaitijas. Jau praėjo duoti terminai, todėl būtina imtis veiksmų. Jei jų nebus imtasi, girdi, Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje į Savivaldybę atsiųs antstolius.
„Manau, kad Vyriausybės atstovas, žinodamas situaciją Šiaulių mieste, turėtų bendradarbiauti, o ne viešinti save įvairiais klausimais, kaip dėl administracijos direktoriaus, dėl seniūnaitijų...“ – Vyriausybės atstovo elgesiu stebėjosi A. Visockas.
Išklausius spaudos konferencijoje pažertų problemų kilo vienintelė mintis, kad buvusi valdžia vadovavosi šūkiu „Po manęs – nors ir tvanas“.
„Tikiuosi, kad miesto gyventojai bus supratingi ir dėl tokios situacijos nepuls kaltinti naujos valdžios. Čia – mūsų gautas palikimas“, – išeidamas sakė miesto meras.
