.jpg)
„Tikimybė nedidelė, nes barsukas – slaptas gyvūnas, turi gerą klausą uoslę ir išgirdęs bet kokį triukšmą slėpsis oloje, antra vertus, šiuo metu nėra labai aktyvūs“, – aiškina Tado Ivanausko zoologijos muziejaus gamtininkas Saulius Rumbutis.
Bet nosį laukan kiša. Ir štai prie didžiulio urvyno atėję specialistai iš karto pastebi, kad dar neseniai čia būta sujudimo: „Matosi, kaip lapai nustumti, vaikščioti, sakyčiau, čia visiškai šviežia veikla yra, jeigu būtų storiau sniego, mes matytumėm ir pėdų.“
Pasak gamtininkų, barsukas itin kietai žiemą neįminga.
„Dieną jis būdraujantis, išlenda į lauką apsidairyti, pasišildyti, apeina teritoriją, atlieka gamtinius reikalus. Be to, į šituos urvus taikosi lapės, usūriniai šunys, o barsukas turi ginti, taip, kad miegoti nėra kada“, – sako S. Rumbutis.
O norinčiųjų tapti nuomininkais netrūksta, mat šie plėšrieji žvėreliai rausia didžiules urvų kolonijas, primenančias labirintus, nors patys naudojasi vos viena – dviem olomis. Šie kailiniuočiai tokie švaruoliai, kad arti jų namų nei maisto atliekų, nei gamtinių reikalų krūvelių neišvysite. O jis gali būti ir už keliolikos metrų. Šiame kalnelyje – keliolika išraustų landų ir greičiausiai ten gyvena ne pirma barsukų karta.
„Šitą kalnelį pavyko aptikti apie 2000 metus ir jis, kaip matote, gyvybingas iki šių dienų“, – sako Tado Ivanausko zoologijos muziejaus gamtininkas Deivis Dementavičius.
Greičiausiai šią vietą mėgsta, nes sukti galvos dėl maisto nereikia. Kalnelis kiek sausesnėje vietoje, o aplink pelkynai – kuriuose knibžda tinkamų gyvių.
„Tai pelinių graužikų įvairovė, vabzdžių, varliagyvių, ir tų pačių žalčių“, – kalba D. Dementavičius.
Tad iš rudens sočiai prisikirtęs ir riebalų ant šonų prisiauginęs barsukas šaltuoju metu tik trumpam išlenda, kaip kad šiandien per pusiaužiemį. O ką gi pasižvalgęs pamatė, kada ir kokį pavasarį žada?
„Jeigu diena apsiniaukusi, jis išlenda, pasimankština, tai lenda atgal, verčiasi ant kito šono ir toliau miega, tai reiškia pavasario sulauksime dar negreitai“, – pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus etnologė Lina Vilienė.
O ar su barsuko prognozėmis sutinka specialistai? Kada ateisiant tikrąjį pavasarį prognozuoja hidrometeorologijos tarnybos klimatologai?
„To tikrojo pavasario, kad prasideda augalų vegetacija, tikrai reiks palaukti, dar per anksti apie jį šnekėt, ypač, kad pas mus Lietuvoje staiga keičiasi, bet įprastai jis ateina balandžio pradžioje“, – aiškina klimatologas Donatas Valiukas.
O senovėje žmonės per pusiaužiemį ne tik orus spėdavo.
„Pavasario atėjimo apraiškos, papurtyti obelis, pastuksenti į bitutes, prikelti, nes sako, kad jos nuo vieno korio persirita ant kito, taip pažadinti“, – sako L. Vilienė.
Pusiaužiemį diena jau akivaizdžiai ilgesnė ir vakarais šviesiau, sakoma, kad diena nuo Kalėdų jau pailgėja per avinuko šuolį, maždaug vieną valandą 9 minutes.
