Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad burokėliai – sveikatai ypač naudinga daržovė, kurią galima valgyti kasdien.
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kaip burokėlius laikyti namuose ir kviečia pasiruošti paprastą, bet skanų ir pigų užkandį – burokėlių karpačą su ožkos sūriu bei avietėmis.
Valgyti galima ne tik burokėlio šakniavaisį
Nors orai vis dar nedžiugina šiluma, bet pamažu artėjant pavasariui norisi valgyti daugiau maistingų daržovių ir mažiau riebių produktų.
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kol pirmųjų pavasarinių gėrybių derliaus dar reikia palaukti, yra kita išeitis – valgyti ne ką mažiau maistingus šakniavaisius, pavyzdžiui, burokėlius.
Daugeliui tai atrodo įprasta kasdienė daržovė, tačiau gydytoja dietologė pasakoja, kad burokėliai mūsų mitybai – nepamainomas produktas.
„Burokėliuose gausu sveikatai palankių kompleksinių angliavandenių ir tokių mikroelementų, kaip manganas, kalis, magnis, geležis.
Manganas svarbus smegenų veiklai, kaulų būklei ir medžiagų apykaitai, kalis padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą, yra naudingas raumenų veiklai. O geležis bei magnis svarbūs deguonies pernešimui kraujyje, bendrai energijos gamybai, raumenų bei nervų veiklai ir tolygiam širdies ritmui palaikyti.
Juose taip pat gausu vandenyje tirpių skaidulų, reikalingų tinkamai žarnyno veiklai palaikyti. Dar ši daržovė yra puikus folatų šaltinis. Folatai (augaluose esanti folio rūgšties forma) organizme svarbūs baltymų sintezei, nervų sistemos veiklai.
Burokėliai iš tiesų praturtina mūsų racioną ir gerokai jį nuskurdintų, jei šią daržovę tiesiog išbrauktume iš savo maitinimosi plano. Tiek skonių patyrimo, tiek naudos sveikatai atžvilgiu burokėliai yra nepamainomas naudingų medžiagų šaltinis ir turėtų rasti vietą kasdieniame žmogaus mitybos racione“, – pabrėžia dr. E. Gavelienė.
Tačiau valgyti ji rekomenduoja ne tik maistingus burokėlių šakniavaisius, bet ir ne ką mažiau vitaminais ir mineralais prisotintus burokėlių stiebus bei lapus, rašoma pranešime spaudai.
„Visos tamsiai žalios spalvos daržovės, tame tarpe ir burokėlių lapai, turi žmogaus organizmui būtinų fitochemikalų (dar vadinamų fitonutrientais), kurie ne tik nudažo daržoves vienokia ar kitokia spalva, bet ir veikia mūsų organizmą, kaip antioksidantai: skatina imuninės sistemos veiklą, kovoja su bakterijomis ir virusais bei slopina uždegimus.
Iš šviežių burokėlių lapų galima pasigaminti maistingas salotas, o kol burokėliai dar neužmezgę šaknų – virti sriubas iš jų stiebų“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.
Kaip teisingai išvirti?
Ši daržovė – viena iš nedaugelio lietuviškų, kurią prekybos centruose galima pigiai įsigyti ištisus metus.
„Yra daugybė skirtingų pigių receptų su burokėliais. Šiltais orais juos norisi naudoti šaltibarščiams, o vėsesniais – šildančiai barščių sriubai. Iš burokėlių galima pasigaminti dešimtis mišrainių bei skirtingų salotų variacijų. Burokėliai taip pat dera su žuvimi, pavyzdžiui, silke, o jais marinuota lašiša ne tik patrauks dėmesį ryškia spalva, bet ir sužavės skoniu.
Kai kam tai gali kelti nuostabą, tačiau burokėliai puikiai tinka net kepiniams ir desertams gaminti, o su šokoladu jų skonis atsiskleis dar netikėčiau, tad iš burokėlių išsikepsite be galo gardų šokoladinį pyragą arba keksiukus.
Dar burokėliai tinka humusui, tiesiog garnyrui prie mėsos ar kitų patiekalų bei užkandžiams: iš plonai riekelėmis pjaustytų burokėlių išsikepsite sveikatai palankesnius ir vaikams patiksiančius traškučius arba pasiruošite karpačą. Tai – pigi ir kulinarijoje išties universaliai panaudojama daržovė“, – patiekalų idėjomis dalijasi O. Suchočeva.
Gamintiems burokėlius ji turi patarimą: „Galima valgyti ir žalius burokėlius, tačiau daug dažniau juos naudojame išvirtus. Tačiau verdant šią daržovę reikėtų žinoti, kad burokėlius, kaip ir bulves, reikėtų sudėti dar į šaltą vandenį ir tik tuomet pradėti virti. Ant vidutinės kaitros, priklausomai nuo daržovių dydžio, burokėliai išvirs maždaug po valandos. Be to, juos virti geriau nenuluptus ir uždengtame puode, kad išliktų kuo sodresnė spalva.“
Švieži burokėliai labai nemėgsta šilumos, tad O. Suchočeva nepataria jų ilgai laikyti kambario temperatūroje.
„Jei įmanoma šviežius burokėlius sandėliuokite rūsyje arba vėsesnėje namų patalpoje. Optimali jų laikymo temperatūra 0–2 laipsniai. Jei bus šilčiau – burokėlių šakniavaisiai pradės vysti arba želdinti lapus, o jei per didelė drėgmė – ims pūti.
Burokėlius galima laikyti ir šaldytuve, tik tuomet į daržovių skyrių reikėtų sudėti nuvalytus nuo žemių, bet neplautus burokėlius. Kiekvieną šakniavaisį galite įsukti į foliją ar pergamentinį popierių. Taip laikomų burokėlių skonis ir išvaizda gali išlikti nepakitusi net iki mėnesio.
O jei turite išsivirę burokėlių ir matote, kad jų nespėsite suvartoti, susmulkintus sudėkite į šaldymo maišelius ir užšaldykite“, – pataria prekybos centro komercijos operacijų vadovė.
Šio recepto tiesiog neatsivalgysite – kviečiame pasigaminti paprastą, bet skanų ir pigų užkandį iš burokėlių.
Burokėlių karpačas su ožkos sūriu ir avietėmis
Patiekalui reikės: 4 vnt. burokėlių; 50 g šviežių sultenių; saujos smulkintų nesūdytų pistacijų; 50 g aviečių; 150 g ožkos sūrio.
Padažui reikės: 1 vnt. kiaušinio trynio; 2 v. š. ryžių acto; 1 v. š. Dižono garstyčių; 180 ml saulėgrąžų aliejaus; 1 v. š. vandens; druskos ir pipirų pagal skonį.
Puode su pasūdytu verdančiu vandeniu virkite burokėlius ant vidutinės kaitros apie 1 (priklausomai nuo daržovių dydžio), kol suminkštės. Išvirtus burokėlius dėkite į ledinį vandenį, kol atvės. Nulupkite ir plonais griežinėliais supjaustykite juos tarka.
Pasigaminkite padažą. Nedideliame dubenyje plakite kiaušinio trynį, actą ir garstyčias. Nuolat plakdami po lašą įpilkite maždaug pirmąjį trečdalį aliejaus. Kai majonezas pradės stingti, stipriai plakdami įpilkite likusį aliejų. Įpilkite šiek tiek vandens, padažą pagardinkite druska ir pipirais.
Didelėje lėkštėje išklokite burokėlių griežinėlius. Uždėkite salotas, užberkite smulkintas pistacijas ir avietes. Ant karpačo sutrupinkite ožkos sūrį, galiausiai apšlakstykite pasigamintu padažu. Skanaus!
