Bekampių ūkyje dabar puikuojasi 37 Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai.
Atsidavęs arkliams
Suvalkijos krašto ūkininkas atkūrė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociaciją ir tris kadencijas buvo jos prezidentu, tačiau šios asociacijos vairą jau perdavė jaunesniems kolegoms.
Mes šių arklių veislę praktiškai atkūrėme, nes jų buvo labai nedaug likę. Ir paskutiniai būtų iškeliavę į Italiją mėsai. Dar laiku spėjome ir sugebėjome bent šiek tiek jų išsaugoti“, – pasakojo J.Bekampis, arklininkyste aktyviai užsiimantis nuo 1993-iųjų.
Anksčiau jis taip pat laikė arklių, bet ne veislinių. 1993 metais iš Sūdavijos valstybinio žirgyno nusipirko 3 Lietuvos sunkiųjų veislės veislines kumeles ir vieną eržilą. Nuo jų viskas ir prasidėjo.
J.Bekampio žodžiais, teko nemažai paplušėti, kad atsirastų sekėjų – skleisti reklamą, įtikinti žmones, kad auginti sunkiuosius arklius apsimoka, gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP). Jis džiaugiasi, kad dar ir šiemet pagal 2014–2020 m. KPP bus galima gauti paramą Lietuvos sunkiesiems arkliams auginti.
Itin prisirišęs
Anot J. Bekampio, gerai, kad ir toliau ūkininkai skatinami auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arklius. ES rėmimo programa veikia daugiau kaip 10 metų. Tiesa, per tą laikotarpį išaugo arklio išlaikymo sąnaudos, o paramos suma liko panaši. Todėl norinčiųjų auginti Lietuvos sunkiuosius arklius nėra daug.
Ūkininkas prie arklių itin prisirišęs. Prieš daug metų šiems gyvūnams laikyti jis savo ūkyje įsirengė tris arklides. Vasarą Kūlokų kaime arkliai ganosi laukuose, mėgaujasi laisve.
J.Bekampio ūkis išgyvena ne vien iš arklių veisimo. Už arklius gaunami pinigai dabar sudaro tik apie 5 proc. ūkio pajamų. Kūlokų kaimo ūkininkas dar laiko per 300 mėsinių galvijų, turi ožkų, avių. Ūkyje plėtojama ir augalininkystė.
Nuo pat ūkininkavimo pradžios J.Bekampis kūrė ir tebesaugo senovišką mišrų ūkį. Bekampių ūkis – atviras svečiams. Vos atšyla oras, į Kūlokų kaimą traukia lankytojai, kuriuos vilioja senovinio ūkio įvairovė. Čia galima išvysti ne tik Lietuvos sunkiųjų veislės arklių, kumeliukų, bet ir mėsinių galvijų. Lankytojai, pasižvalgę po Juozo ūkį, teigia, kad jis unikalus, kaip ir pats jo šeimininkas, išsaugojęs senovišką suvalkietišką ūkininkavimo stilių.
Stiprūs ir ištvermingi arkliai
Stambūs, raumeningi, žvilgančiais šonais. Tokiomis išorinėmis savybėmis pasižymi Lietuvos sunkieji arkliai – nacionalinė arklių veislė, kuriai grėsė išnykti.
Lietuvos sunkieji arkliai – naminių arklių darbinė veislė, pradėta kurti XIX a. pabaigoje. Jie ištvermingi, turi gerai išvystytus raumenis, tvirtos konstitucijos, judrūs, gero charakterio, vislūs ir ilgaamžiai. Šių arklių aukštis ties gogu siekia 155–166 cm. Suaugę eržilai sveria 700 kg, kumelės – 645 kg. Lietuvos sunkiųjų arklių spalvos – nuo šviesiai sartos iki juodos.
Lietuvos sunkiųjų arklių veislė pradėta kurti XIX a. pabaigoje. Tuo 1894 m. užsiėmė Darbui ir važiuoti arklių veisimo draugija, ji ėmė įvežti daugiau brabansonų, peršeronų, ardėnų ir kitų sunkiųjų veislių eržilų. Su jais buvo kryžminamos vietinės kumelės. 1923 m. karo sunaikintai veislinei medžiagai papildyti iš Nyderlandų buvo atsivežta sunkiojo tipo arklių. 1925 m. iš Švedijos atsigabenta ardėnų.
Pokario metais buvo sukurtas platus kergimo punktų tinklas. Kryptingas veislininkystės darbas, geras šėrimas ir laikymas sudarė palankias sąlygas formuotis veislei, kuri 1963 m. buvo patvirtinta kaip savarankiška. Ji turėjo 12 linijų. Lietuvos sunkieji arkliai kryžminami su 1963 m., 2000 m. ir 2001 m. iš Švedijos įvežtais ardėnų veislės eržilais.
2002 m. šalyje buvo išlikusios vos 127 šios veislės kumelės. Pradėjus skatinti auginti Lietuvos sunkiuosius arklius, po 6 metų – 2008-aisiais Lietuvoje jau buvo auginami 745 šios veislės arkliai. Pagelbėjo Lietuvos valstybės ir ES parama. Įsigydamas šios veislės arklį ūkininkas gaudavo kompensaciją iš valstybės biudžeto ir dar už kiekvieną arklį jam buvo mokama ES išmoka.
ES išmokos bus mokamos ir 2018-aisiais pagal 2014–2020 m. KPP veiklos priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Už Lietuvos sunkiuosius arklius bus mokama 200 eurų už 1 SG per metus. Paraiškos gauti paramą priimamos nuo 2018 m. balandžio 16 iki 2018 m. birželio 4 dienos.
Rima Kazakevičienė
