Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infektologės Audronės Marcinkutės, atskirti salmoneliozę nuo kitų žarnyno ligų nėra lengva be mikrobiologinių tyrimų, o laiku ir tinkamai negydant bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti komplikacijas.
Yra žinoma daugiau nei 2000 rūšių salmonelių ir dauguma jų gali susargdinti. Lietuvoje jos labiausiai plinta per blogai termiškai apdorotą mėsą, dažniausiai per paukštieną, kiaušinius ar kitą gyvulių mėsą. Salmonelės yra atsparios džiovinimui ir šalčiui, todėl net atitirpinus užšaldytą mėsą, tinkamai svarbu ją paruošti, nes atšildžius mėsą salmonelės gali daugintis ir toliau.
Šios bakterijos yra neatsparios karščiui, todėl žūsta termiškai apdorojant maistą. Kambario temperatūra yra palankiausia terpė šių bakterijų dauginimuisi, todėl gydytoja infektologė pataria mėsą suvartoti nurodytu terminu, nelaikyti jos kambario temperatūroje – tai lengviausias būdas išvengti salmoneliozės.
„Kaip klinicistė, galiu pasakyti, kad salmonelių užsikrėtimo dozė yra didelė. Savo praktikoje, todėl mes turime susirgimus, plintančius tik per maisto produktus. Pavyzdžiui, per kiaušinius ar grilinimui skirtus mėsos produktus, šašlykus, rūkytą mėsą.
Salmonelioze galima užsikrėsti ir per blynelius su varške ar mėsa, jeigu jie blogai termiškai apdoroti, arba per kokteilius, kuriuose dedamas žalias kiaušinis“, – nurodo gydytoja.
Pirminiai simptomai
Pasak gydytojos infektologės A. Marcinkutės išskirti ir atpažinti, kad žmogus serga salmonelioze yra ganėtinai sudėtinga – pirminiai požymiai yra panašūs, kaip ir susirgus kitomis žarnyno ligomis – tiek virusinėmis, tiek bakterinėmis. Salmoneliozę nuo kitų ligų atskirti padeda inkstų funkcijos pažeidimas ir skysčių – elektrolitų netekimas, papildomi epidemiologiniai požymiai, ką valgė per paskutines 3 dienas iki susirgimo.
„Klinikiniai simptomai – savijautos pablogėjimas, apsinuodijimo pojūtis, pablogėjęs virškinimas, žarnynas pradeda gurguliuoti, pradeda krėsti šaltis, laužo kaulus ir raumenis, žmogus pradeda vemti, dažnai viduriuoti, atsiranda karščiavimas iki 40 laipsnių Celsijaus.
Žmogus vemdamas ir vandeningai viduriuodamas netenka daug skysčių, atsiranda gyvybei pavojingos būsenos – inkstų veiklos pažeidimas, širdies ritmo sutrikimai. Svarbu žinoti, kad vieno vandeningo viduriavimo metu netenkama 200 ml organizmo skysčių. Tokiais atvejais, pakartotinai vemiant ir viduriuojant daugiau nei 7–10 kartų paroje, išsivysto gyvybei grėsmingas 2–4 l skysčių netekimas. Tuomet gydymui būtinas skysčių intraveninis lašinimas, taikoma būtinoji medicininė pagalba priėmimo skubios pagalbos skyriuose.
Salmoneliozė patvirtinama atlikus išmatų mikrobiologinius tyrimus, tačiau yra keli bruožai, kurie leidžia nuspėti šią ligą, pavyzdžiui – inkstų veiklos pažeidimas, dėl ko suretėja šlapinimasis, atsiranda troškulys, progresuoja silpnumas, sutrinka inkstų veikla ir tokios būklės būna ganėtinai sunkios, kurios reikalauja jau stacionaraus gydymo“, – sako infektologė.
Ligos gydymas
Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–72 valandų po užsikrėtimo, o liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Tačiau kai kuriais atvejais būna sunkios ligos formos, pavyzdžiui, pacientams sergantiems diabetu, tulžies pūslės akmenlige, onkologinėmis ligomis.
Šiems ligoniams salmoneliozė gali pasireikšti atkakliu karščiavimu ir reikalauja intraveninio mikrobinio gydymo. Pavieniais atvejais yra diagnozuojamas salmonelių sukeltas sepsis. Tuomet ligos eiga yra dar sudėtingesnė ir reikalauja specifinio gydymo.
„Sunkiau šia liga serga ir turintys aukštą kraujospūdį, širdies nepakankamumą turintys ar imunosupresinius medikamentus vartojantys asmenys. Taip pat 70–80 metų sulaukę asmenys šia infekcija sirgs sunkiau. Iš tikrųjų, klinikinę ligos eigą nulemia skysčių kiekio, taip pat elektrolitų, kalio ir magnio netekimas. Dėl to gali atsirasti dusulys, kolapsai“, – nurodo gydytoja A. Marcinkutė.
Vidutine ir sudėtinga salmoneliozės forma sergantys pacientai gydomi antibakterine terapija. Sergant lengva šios ligos forma rekomenduojama dieta, valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, gerti šiltas arbatas, negazuotą mineralinį vandenį, vartoti žarnyno florą atstatančius probiotikus.
„Labai svarbi skaidulų, riebalų ir cukraus sumažinta dieta ir tinkamas skysčių – negazuoto mineralinio, šiltų arbatų – reguliarus gėrimas. Gerkite nuolat mažais gurkšniais, neskubant kas 20–30 min., po viduriavimo – trečdalį arba pusę stiklinės iš karto .
Svarbu žinoti, kad salmonelės iš organizmo šalinasi per išmatas, todėl būtina laikytis asmens higienos tualete, plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir prieš gaminant maistą. Taip pat maudytis po dušu, o pasinaudojus vonia, išplauti ją dezinfekcinėmis priemonėmis. Salmonelių šalinimasis iš organizmo gali trukti iki mėnesio, be jokių klinikinių požymių“, – nurodo gydytoja infektologė.
