„Senukų“ akistata su raliu

REKLAMA

Komentuoti

2015-02-09 13:52

Ralio virusu infekuoti vyrukai lenktynėmis gyvena net prabėgus savaitei po varžybų finišo. Kai didžiosios žiemos greičio fiestos Aukštaitijoje – „Halls Winter Rally“ – aistros lyg ir turėjo būti išblėsusios, N40 vyrų autoklubo susirinkimas ūžė kaip avilys.
Kas kokias klaidas padarė? Kokios svarbios organizacinės smulkmenos paskendo adrenalino potvynio metu? Kurių taisyklių būtina laikytis besąlygiškai? Nuo to, kaip greitai bus rasti atsakymai į šūsnį panašių klausimų, priklausys ir atskirų ekipažų, ir visos komandos rezultatai.
„Ar mes patenkinti trečiąja vieta komandinėje įskaitoje? Būtų įžūlu sakyti „ne“, tačiau po finišo iš tiesų galvoje sukosi daugybė minčių apie dalykus, kurie sutrukdė pasirodyti geriau, todėl vadinti rezultatą „geru“ sunkiai apsiverčia liežuvis“, – povaržybiniame N40 vyrų autoklubo narių susirinkime atviravo Algirdas Kazlauskas.
Apgailestauti iš tiesų yra dėl ko: naktinių „Halls Winter Rally“ greičio ruožų metu ir antrosios lenktynių dienos sniegpurvio trasose stipriai nukentėjo net keturi iš septynių komandos automobilių. Jei Marko Judzentavičiaus ir Mariaus Lipnickio „VW Golf“ po smūgio į akmenį-žudiką (incidento metu buvo sulenktas pusašis ir išnarintas šarnyras) sugebėjo grįžti į trasą pagal „Super Rally“ taisykles, tai Audriaus Gimžausko ir Giedriaus Nomeikos ekipažas su standartiniu „Renault Clio Sport“ po panašaus incidento buvo priverstas sudėti ginklus.
„Po šuolio per trampliną automobilis išslydo iš idealios trajektorijos ir dešiniu ratu kliudė kelkraštyje styrojusio betoninio stulpelio liekanas. „Trauma“ pasirodė pernelyg rimta, kad būtų galima mašiną pagydyti lauko sąlygomis, todėl iš tolesnės kovos teko trauktis“, – apgailestavo Audrius.
Beje, pirmuose „Halls Winter Rally“ greičio ruožuose senas ralio vilkas su „Renault Clio Sport“ sugebėjo lenkti kai kuriuos „kvadrinius“ automobilius. Kita vertus, galbūt po ilgesnės pertraukos į didįjį sportą sugrįžus derėjo važiuoti šiek tiek atsargiau?
Tokias abejones įgarsinęs N40 vyrų autoklubo vadovas A. Kazlauskas čia pat pripažino, kad lenktynių metu sutramdyti emocijas ir visada elgtis racionaliai iš tiesų būna velniškai sunku.
„Aš pats bandomajame greičio ruože padariau klaidą, kurią logiškai paaiškinti praktiškai neįmanoma: į vieną posūkį „netilpau“ tik todėl, kad pavėlavau atleisti stabdį ir pats sutrukdžiau automobiliui judėti reikiama trajektorija. Rezultatas – švelnus „pasisveikinimas“ su šalikelės medžiu ir sukultas žibintas. Tai visiška smulkmena, tačiau ji taip klastingai kirto per pasitikėjimą savo jėgomis, kad visas lenktynes važiavau liguistai atsargiai. Žilvinas (į pagalbą mokantis greičio paslapčių Algirdui atėjo ralio veteranas Ž. Juršys) dėl to nesibarė, tačiau kiekvieną kartą, kai prieš trampliną atleisdavau akseleratorių, čia pat pradėdavau save graužti, kad važiuoju tik tokiu tempu, kokio nebijo akys, o ne tokiu, kokį sufleruoja šturmanas. Jam akivaizdžiai teko dirbti dvigubą darbą, nes viena akimi sekė stenogramą, o kita žiūrėjo kaip elgiuosi su mašinos valdymo įrankiais, patarinėjo ir bandė taisyti klaidas“, – prisipažino A. Kazlauskas.

REKLAMA

Pastaroji problema – šturmano ir piloto susikalbėjimas bei pasitikėjimas – ko gero yra pati opiausia visuose šviežiai iškeptuose ralio ekipažuose. Pačių galingiausių, keturiais ratais varomų automobilių klasėje L8 su „Mitsubishi Lancer EVO X“ startavę Eugenijus Sladkevičius ir Andrius Petruškevičius taip pat keletą kartų neišvengė klaidų, kai per vėlai perskaitytas stenogramos įrašas, griovė pasitikėjimą kelio knyga ir mažino greitį.
„Gal du kartus Andriukas tik pačioje tramplino viršūnėje pasakė, į kurią pusę ir kokio aštrumo posūkis mūsų laukia. Rezultatas – gerokai pavėluotas stabdymas ir išaugusi rizika nulėkti nuo kelio. Problema ne dėmesio koncentracija, nes pačiame ilgiausiame greičio ruože neužtrunkame ne dešimties minučių, o tiesiog patirties ir važiavimo kartu trūkumas. Kol kas kartais nesusikalbame tik dėl to. Bet viskas pataisoma“, – pasakojo E. Sladkevičius.
A. Kazlauskas taip pat pripažino, kad netgi Žilvino pakoreguotą stenogramos sudarymo algoritmą, leidžiantį kur kas tiksliau pasiruošti nematomiems posūkiams, kol kas sunkiai „virškina“ ir po kiekvienos šturmano komandos akimirką uždelsia.
„Jei aštresniame posūkyje automobilis neslysta šonu, reiškia dar nevažiuoji pakankamai greitai. Man iš tiesų kol kas ne visada pakanka drąsos atvažiuoti tokiu tempu, kad mašiną būtų galima valdyti akseleratorium ir maksimaliai išnaudoti visas technines galimybes. Reikia „lipti per save“ ir dievaži, tai nėra taip lengva, kaip atrodo stovint žiūrovų zonoje, – atviravo Algirdas. – Reikia laužyti daugybę „gatvinio“ vairavimo stereotipų ir tikėti tuo, ką sako šturmanas. Prie vieno vizualiai klaidingo (t. y. kai po tramplino kelias sukasi ne į tą pusę, kur laukus dygsniuoja elektros stulpai) posūkio, paprašiau Žilvino, kad jis prie posūkio krypties pridėtų žodelį „TIKRAI“. Jis ilgai iš manęs juokėsi, bet po to dėl šventos ramybės sutiko netgi „prisiekti visais šventaisiais ir savo vaikų akių šviesa“. Žodžiu, pas mus nuobodu nebuvo“.
Savus egzaminus „Halls Winter Rally“ laikė dar vienas N40 vyrų autoklubo ekipažas – Edvino ir Andrius Bieliauskų Efit ekipažas. Šeštojoje įskaitoje su standartiniu „VW Golf“ žiemos ralyje startavo pirmą kartą, todėl neišvengiamai turėjo išmokti daugybę naujų pamokų.
„Mano tėtis žiemos lenktynėse turėjo nemažai patirties, todėl reikėjo tiesiog sėkmingai tuo pasinaudoti. Sprendžiant iš tų greičio ruožų rezultatų, kuriuos suspėjome įveikti prieš subyrant pavarų dėžei, viskas klojosi visai neprastai – buvome antri savo įskaitoje ir netgi šiek tiek artėjome prie lyderių. Deja, iš kovos pasitraukėme septintajame greičio ruože. Buvo apmaudu, bet yra kitų, tikrai gerų, dalykų. Po starto baigiasi bet kokius nesutarimus ar ginčus keičia visiškas abipusis pasitikėjimas ir harmonija. Tokiu bendravimu su tėčiu likau žiauriai patenkintas. Prieš tai, kai pasiūlysiu savo merginai keliauti prie altoriaus, būtinai su ja pravažiuosiu bent vieną ralį – jis sudėlioja visus taškus ant „i“ ir kilsteli tarpusavio santykius į kokybiškai naują lygmenį“, – filosofavo Edvinas.