Seimo rinkimai baigėsi ir daugiausia balsų gavusių partijų vadovai prabilo apie tai, su kuo žadama jungtis į porinkimines koalicijas. Realiausia atrodo centro dešiniųjų koalicija, bet joje netrūksta potencialių perbėgėlių, jei politikos vėjas pasisuks konservatorių nenaudai, šiems pabuvus valdžioje. Tokia koalicija, nepaisant gautų papildomų konservatorių ir liberalų vietų Seime, bus gana trapi, bet ji būtų daug geresnė išeitis Lietuvai nei Gedimino Kirkilo siūlyta ,,vaivorykštės koalicija’’. G. Kirkilo Vyriausybė atnešė daug sąstingio, neteisingumo ir korupcijos į valstybės gyvenimą. Dažnai tvirtinta, kad būdama mažumos Vyriausybe ir neturėdama prognozuojamo palaikymo Seime, ši valdžia ne daug ką galėjo padaryti, todėl turėjo priimti tik pusinius, kompromisinius sprendimus, vis toliau stūmusius Lietuvą į politinį ir ekonominį nuosmukį. Bet prieš antrąjį rinkimų turą paskelbus kai kurias iki šiol slėptas aplinkybes dėl LEO LT sukūrimo, paaiškėjo, kad ši valdžia buvo pakankamai tvirta ir vieninga, kai jai reikėjo daryti tamsius darbus. Vienybės gija nusidriekė tarp aukščiausiojo rango valdžios atstovų, įvairių partijų politikų Seime ir ministrų Vyriausybėje, aukšto rango pareigūnų iš Vyriausybės aparato ir Ūkio ministerijos. Šis projektas sulaukė Seimo ir Prezidento paramos. Iki šiol galėjome tik spėti apie tamsius valdžios darbus. Dabar žinome ir vieno darbo aplinkybes.
Kaip paskelbė LNK televizija, ,,LEO LT“ projekto kūrėjai sutartyse įrašė valstybei itin nepalankias sąlygas. Kilus Vyriausybės konfliktui su „Maximos“ savininkais, valstybė rizikuotų ne tik „LEO LT“ turtu, bet ir visa kita nuosavybe. Toks LEO LT projektas, jeigu pasitvirtins ši prieš antrąjį rinkimų turą paskleista informacija, būtų nukreiptas prieš Lietuvos ir jos piliečių interesus ir atneštų milžinišką žalą valstybei bei pelnus tik LEO LT savininkams vietoj to, kad skaidriomis ir aiškiomis piliečiams sąlygomis būtų įsipareigota pastatyti naują atominę elektrinę. Šio projekto kūrėjų indėlis, aukščiausiojo rango valdžios pareigūnų, politikų ir valdininkų, turėtų būti atitinkamai įvertintas parlamente, o galbūt ir perduotas teisinėms institucijoms. Nepaisant kilusių Lietuvai problemų dėl blogo šalies valdymo ir pasaulinės ekonominės krizės, neabejotina, kad tokiais pančiais valstybei apipinto LEO LT projekto svarstymas ir kiekvieno įnešusio savo indėlį į tokio žalingo projekto gimimą nuopelnų įvertinimas turėtų tapti būsimos valdžios ir teisėsaugos institucijų darbotvarkės dalis. Visi supranta, kad aukščiausiojo rango politikai ir valdininkai matyt ne už ačiū verslininkams atidavė tokį valstybės turtą, todėl verslininkų padėka turėjo kažkur nusėsti. Galbūt buvusios valdžios veikėjų kišenėse. O valstybė turi institucijas, kad surastų neteisėtą pinigų judėjimą iš verslininkų seifų į politikų ir valdininkų kišenes ir kiekvienas veiksmo dalyvis gautų pagal nuopelnus. Tai bus didžiulis išbandymas naujai valdžiai, teisėsaugai ir teismams, nes padarę blogus darbus visų pirma stengiasi pasirūpinti stogu. Politikų ir Temidės tarnų stogu.
Praėjusią savaitę girdėjome, kad prezidentas Valdas Adamkus ragino konservatorius sudaryti koaliciją su G. Kirkilu ir jo vadovaujamais socialdemokratais ir tik balsavimo dieną pareiškė, kad Vyriausybę formuos daugiausia balsų gavusi partija. Prezidentas galėjo ir nepasirašyti žalingo Lietuvai LEO LT įstatymo. Taip pasielgti jį kvietė visuomenės ir kultūros veikėjai, o aktorius ir dainininkas Andrius Mamontovas daina ragino atsibusti iš svetimo miego. Tačiau Prezidentas nepabudo. Gal čia ir slypi atsakymas, kodėl Prezidentūra po pirmojo rinkimų turo dar siekė išlaikyti valdžioje G.Kirkilą, kuris kartu su ,,Maxima’’ kūrė LEO LT projektą. Jie visi yra šio projekto tėvai ir krikštatėviai. Ir vienodai suinteresuoti tokios valdžios tolesniu buvimu. Dabar ar vėliau. Jeigu nepavyks valdžioje turėti G. Kirkilą, matyt,stengsis, kad savo griežtą poziciją dėl LEO LT pakeistų konservatoriai ir juos remiantys liberalai.
Galima buvo spėti, kad LNK informacija apie LEO LT projekto gimimo aplinkybes, padarys nemažą poveikį rinkimų rezultatams antrajame ture. Juo labiau, kad konservatoriai per šį turą turėjo beveik dvigubai daugiau galimybių išlošti vietų Seime nei socialdemokratai.Taip ir atsitiko.
Naujos valdžios dėlionę jau rinkimų naktį suprojektavo konservatorių partijos politikai kartu su ištikimais liberalais ir kitais politiniais partneriais, pasirengusiais dabar eiti kartu su konservatoriais, o rytoj galbūt ir su socialdemokratais, kad tik būtų valdžioje. Norėtųsi tikėti, kad po šių Seimo rinkimų susiformuos kitokia valdžia, nei iki šiol.
Valdžia, kuriai svetimi sandėriai su verslininkais savo valstybės ir piliečių sąskaita. Valdžia, kuri pajėgi išsiaiškinti buvusios valdžios nusikaltimus prieš valstybę ir jos piliečius dar iki to meto, kai šiuos nusikaltimus paslėps senaties terminas. Naujos vyriausybės žingsniai LEO LT atžvilgiu pademonstruos, ar su šiais rinkimais ateina permainos ir valdžios požiūryje į neskaidrų, bet įtakingą verslą.
Naujai valdžiai bus labai svarbu įveikti ekonomines negandas, kurių mastas iki rinkimų nuo visų mūsų buvo slėptas, kaip Černobylio laikais. Jeigu naujoji valdžia visų šių uždavinių išspręsti nepajėgs, jeigu jai, kaip pirmtakams, nepavyktų atsispirti galingųjų verslininkų gundymams, jos lauktų liūdnas likimas. O norėtųsi matyti jau ir šviesą tunelio gale.
Radijas „Laisvoji banga“, 2008.10.27.
