Prasidėjus Seimo rudens sesijai, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kolegas ragino pagaliau priimti Seimo narių veiklos įstatymą ir taip įteisinti savo atostogas. Seimo narių valstiečių V. Pranckiečio, Rimos Baškienės ir Agnės Širinskienės dar liepą pateiktame įstatymo projekte siūloma Seimo nariams suteikti 40 darbo dienų kasmetines atostogas. Kaip rašoma projekte, visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku, išskyrus sušaukus neeilinę sesiją. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus perkeliamos nebūtų.
Vos tik įstatymo projektas išvydo dienos šviesą, daugumos frakcijų seniūnai pasisakė prieš atostogų reglamentavimą. Vieniems absurdiška pasirodė pati mintis įteisinti Seimo narių atostogas, kitiems nepatiko laisvų dienų skaičius, kuris dvigubai viršija paprasto darbuotojo atostogų dienas.
Konstitucinis Teismas 2005 m. konstatavo, kad Seimo ir Seimo nario veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Nebūtina atostogauti 40 darbo dienų
Paklausta, kodėl Seimo nariai nepanoro įteisinti savo atostogų, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė teigė, jog tai gali būti susiję su jau nusistovėjusia tvarka.
„Jau įprato prie tos tvarkos ir žmonės nebenori nieko keisti. Yra kaip yra, ir mano, kad taip ir toliau galėtų tęstis ir būti. Jeigu vertinant visumoj Seimo narių atsakomybės klausimą ir kiekvieno Seimo nario save paskyrimą tam darbui, taip, Seimo narių veikla nepertraukiama ir taip sako Konstitucija, ir visi nuoširdžiai dirba, ir pagal jų teiginius, manau, suprantama, kad neva nereikia jokių atostogų“, - tv3.lt kalbėjo R. Baškienė.
Tačiau Seimo narė mano, jog svarbu pagaliau įvykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą, tik nesureikšmina, kiek laisvų dienų per metus gautų Seimo nariai.
„Manau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, išaiškinimas yra svarbus ir vykdytinas, todėl ir buvo pasirinkta ta formulė, kad reikia tai įteisinti. Darbo grupės, kurios atstovai buvo ir Konstitucinio Teismo buvę teisėjai, ir patarė būtent taip daryti, kad išeina atostogų visas Seimas, kad visas Seimas pasiskelbia, kad atitinkamas laikotarpis yra nedarbo laikotarpis, kaip tik siūlė skaldyti į dvi dalis, įvertinant rudens ir pavasario sesijas. O koks laikas – jis pasirinktinas“, - sakė R. Baškienė.
Pasak R. Baškienės, svarbu pagaliau įvesti tvarką ir sureguliuoti, kiek laiko ir kada Seimo nariai galėtų poilsiauti. Nors įstatymo projekte minimos 40 darbo dienų atostogos, R. Baškienė tikina, kad šis skaičius nėra griežtai nustatytas ir Seimo nariai laisvi diskutuoti bei siūlyti, kiek laiko turėtų atostogauti.
Sutiktų atostogauti, bet ne dvigubai ilgiau
Pirminį siūlymą įteisinti 40 darbo dienų Seimo narių atostogas Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pasitiko skeptiškai. Tačiau išgirdęs, kad dėl laisvų dienų skaičiaus parlamentarai dar galės tartis, Seimo narys sakė, jog pritartų įteisinti atostogas.
„Reglamentuokime ir padarykime 20 darbo dienų, kai nevyks jokie posėdžiai ir Seimo nariai sąžiningai, ramia galva, be jokios rizikos galės išvažiuoti. Na, nebent ekstremali padėtis valstybėje. Tai 20 dienų. Kitas laikotarpis, tai Konstitucija apibrėžia, kada vyksta parlamento plenarinės sesijos, paskui kitu laikotarpiu kažkokios grynosios atostogos, o kitas laikas – gali vykti ir komitetai, komisijos, darbo grupės ir toliau. O kur tikrosios atostogos, tikrai niekas nevyktų. Jeigu nebemini (40 darbo dienų atostogų – red. past.), tai gerai, susitarsime dėl dienų skaičiaus“, - tv3.lt kalbėjo E. Gentvilas.
Seimo narys mano, kad reikia paistyti Konstitucinio Teismo sprendimo, bet griežtai atsisako, jog Seimo nariai turėtų atostogauti 40 darbo dienų per metus. Anot E. Gentvilo, Seimo nario darbas tikrai nėra toks įtemptas, kad reikėtų dvigubai ilgesnių atostogų.
Griežtas „ne“
Tuo tarpu idėjos įteisinti parlamentarų atostogas vis dar atsisako ir prieš tai siūlymui prieštaravęs frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis. Seimo narys tikina, kad įteisinus atostogas Seimo nariams reikėtų pritaikyti naująjį Darbo kodeksą ir mokėti kelis kartus didesnius atlyginimus, o tai, pasak jo – absurdiška.
„Tų atostogų net negalėtų būti. Ir aš ištaikau porą ar tris dienas ir išvažiuoju, bet aš išvažiuoju savaitgalio sąskaita, kai savaitgalį praleidžiu susitikimą su rinkėjais. Jeigu Seimo nariai turėtų atostogas, tai tada įsijungia Darbo kodeksas. Ten yra aiškio nuostatos – asmuo, dirbantis ilgiau, nei nustatyta pagal darbo valandas, jam mokamas 1,5 karto didesnis atlyginimas. Jeigu jis dirba savaitgaliais, jam mokamas du kartus didesnis atlyginimas. Tai dabar įsivaizduokite, kiek dalyvaujant renginiuose pakiltų mano, kaip Seimo nario, atlyginimas. Aš paskaičiavau, kad mano atlyginimas nuo 1,9 tūkst. eurų turėtų padidėti iki 5,7 tūkst. eurų“, - tv3.lt tvirtino R. Žemaitaitis.
Seimo narys taip pat mano, kad, jei Seimo nariai ir turėtų teisiškai reglamentuotą poilsio laiką, jie turėtų būti laisvi atostogauti kada pageidauja, o ne tik tarp sesijų.
Parlamentarai bijo suvaržymų
Tuo tarpu politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius mato kitą priežastį, kodėl parlamentarai trypčioja vietoje ir nesiryžta įteisinti savo poilsio dienų.
„Matyt, atsakymas yra labai paprastas – kam turėti formalias atostogas, jei galima atostogauti savo pasirinktu laiku. Aišku, tas pasirinkimas nėra toks jau paprastas. Atsimename istorijas su Aleksandru Sacharuku ir Linu Karaliumi, kada Seimo nariai išvažiavo į egzotiškas šalis, nedalyvavo posėdžiuose ir paskui jiems buvo organizuoti apkaltos procesai. Tai vienaip ar kitaip kartais ta lazda trinkteli antru galu. Bet, matyt, priežastis yra elementari, kad nenori griežtesnio reglamentavimo vien dėl to, kad jis gerokai suvaržytų rankas Seimo nariams ir viskas. O dabar gali elgtis taip, kaip nori“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Politologas pripažįsta, kad parlamentarai pagaliau turėtų imtis sprendimų ir įteisinti savo laisvas nuo darbo dienas, tačiau tai gali būti sudėtinga.
„Reikėtų sprendimų, tada visiems būtų aišku. Veikiausiai visi Seimo nariai negalėtų išeiti atostogauti vienu metu, tikriausiai būtų tam tikra rotacija ir tą mechanizmą apibrėžti nėra paprasta. Bet kad reikėtų suformuluoti tvarką, tai abejonių dėl to neturėtų kilti. Naujasis Darbo kodeksas buvo priimtas visai neseniai ir jeigu jau piliečių atostogų trukmę peržiūrime, tai tada pagal tą patį scenarijų turi būti vertinami ir Seimo nariai“, - sakė A. Krupavičius.
