Seimo komisija, nagrinėjanti generalinio prokuroro prašymą panaikinti „darbiečio“ Viktoro Uspaskicho Seimo nario imunitetą, nusprendė, kad jos netenkina Teismo ekspertizės centro specialisto išvada dėl V.Upaskicho žodžių ir nutarė atlikti savo ekspertizę.
Be to, komisija nutarė pasigilinti į Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, nors Seimas ją įgaliojo pateikti išvadą dėl V.Uspaskichui metamų įtarimų nepagarba teismui.
Socialdemokratų, „darbiečių“, „tvarkiečių“, Lenkų rinkimų akcijos ir „Drąsos kelio“ partijos atstovai nutarė kreiptis į Vilniaus universiteto Teisės fakultete dėstantį Vytautą Mizarą, kad šis atliktų alternatyvią ekspertizę.
„Aš kaip komisijos pirmininkas norėjau, kad būtų dar viena ekspertizė dėl kalbos, pasakymo, žodžių - ar tai įžeidimas, ar šmeižtas, ar kas. Kadangi tik vieno eksperto pateiktas raštiški liudijimai, būtų įdomu, ką kitas ekspertas pasakytų“, - po komisijos posėdžio žurnalistams sakė tyrimo komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Petras Gražulis.
Kodėl pasirinktas būtent V.Mizaras, P.Gražulis nepaaiškino.
Antradienį Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai pateikė Teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, kurioje teigiama, jog V.Uspaskichas pažemino Darbo partijos bylą nagrinėjusius teisėjus, pavadindamas juos nusikaltėliais, bailiaisi ir nesavarankiškais.
Seimo laikinajai komisijai, nagrinėjančiai generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn V.Uspaskichą, antradienį parodytas naujienų portalo 15min.lt Vilniaus oro uoste filmuotas reportažas. Būtent jame V.Uspaskichas Darbo partijos bylą nagrinėjusius teisėjus pavadino nusikaltėliais, bailiais ir nesavarankiškais.
Anot Teismo ekspertizės centro specialisto, minėti apibūdinimai nebuvo išprovokuoti žurnalistės. Žodis „nusikaltėliai“ pavartotas kryptingai, nes prieš tai buvo pasakyta, kad teisėjai padarė nusikaltimą. Specialisto teigimu, šis žodis žemina teisėjus. Žodis „bailiai“ pripažintas menkinančiu, o žodis „priklausomi“ pripažintas teisėjų veiklai priešingu.
„(...) vertinant pasisakymų visumą ir kontekstą nuosprendį priėmę teisėjai yra pažeminami“, - tvirtinama išvadoje.
Pasak Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno, tokios specialisto išvados paprašymas byloje rodo, kad ši byla yra išskirtinė.
V.Uspaskichas savo ruožtu Seimo komisijai tvirtino, kad jis buvo išprovokuotas pasakyti tokius žodžius apie teisėjus, nes teismas jo atžvilgiu buvo neteisingas - neva rengė slaptus nuo jo ir jo gynėjų posėdžius, neužsakė nepriklausomos ekspertizės, neatsižvelgė į kai kuriuos dokumentus, neiškvietė tam tikrų liudytojų.
„Kitas dalykas, aš galvoju, kad teismas padarė nusikaltimą prieš teisingumą, nes į nuosprendį neįtraukė Vadovybės apsaugos departamento dokumento, kad tokie ir tokie asmenys negalėjo susitikti Seime, nes jų ten nebuvo. Tai buvo rimti dokumentai, kurie apgintų mane, bet teismas neįtraukė į nuosprendį šio dokumento“, - tvirtino V.Uspaskichas.
Antradienį per komisijos posėdį parlamentaras, kalbėdamas apie teisėjus, vėl pakartojo žodžius „nusikaltėliai“, „bailiai“, svarstė, kad gal juos geriau reikėjo vadinti „chunta“ ar „klanu“, kaip anksčiau apie teisėjus yra kalbėję Seimo narys Mantas Adomėnas ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Kita vertus, V.Uspaskichas tvirtino apgailestaująs dėl savo žodžių, sakė kalbėjęs ekspromtu, be to, gerai nemokantis lietuviškai.
„Tai nebuvo mano parengtas pareiškimas, tai buvo ekspromtas, išlipus iš lėktuvo, pakišo mikrofoną į burną ir pasakiau, kaip sugebėjau“, - aiškino jis.
„Aš kalbos pradžioje pasakiau, kad gailiuosi, kartais pačiam nepatogu, kai ryte pagalvoji, ką padarei iš vakaro (...) Atsiprašau jų, kasryt juos (teisėjus - BNS) savo maldoje paminiu, nes esu krikščionis ir neturiu teisės pykti ilgai“, - kalbėjo V.Uspaskichas.
Tačiau jis stebėjosi, kad į prokuratūrą dėl teismo pažeminimo kreipėsi ne nusikaltėliais išvadinti trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai, o Teisėjų taryba. Būtent po jos kreipimosi pradėtas ikiteisminis tyrimas, pripažino E.Motiejūnas.
„Jie - bailiai. Kodėl Teisėjų taryba, o ne tie teisėjai? Visi teisėjai nutarė, visas klanas nutarė. Kaip dabar man tame klane gintis?“ - svarstė Seimo narys.
Prokuroras patvirtino, kad teisėjai buvo apklausti ir patvirtino, jog yra įsižeidę asmeniškai, jie pripažinti nukentėjusiaisiais kitaip ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.
Vilniaus apygardos teismo kolegija pernai V.Uspaskichą su dar dviem Seimo nariais ir buvusia partijos buhaltere pripažino kaltais dėl „juodosios buhalterijos“ ir sukčiavimo. V.Uspaskichui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Seimas tyrimo komisiją turi iki balandžio 4 dienos įgaliojęs pateikti rekomendaciją, ar leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Tačiau antradienį nuspręsta prašyti pratęsti šį terminą beveik trims savaitėms, nes komisija nutarė patenkinti V.Uspaskicho prašymą ir kreiptis į Vilniaus apygardos teismą bei generalinį prokurorą, kad šis atsakytų į jo suformuluotus klausimus.
V.Uspaskichas nori sužinoti, ar jis turėjo turtinės ar finansinės naudos iš jam inkriminuojamo nusikaltimo, ar „juodosios buhalterijos“ byloje yra neginčijamų jo kaltės įrodymų, jog tai V.Uspaskichas davė nurodymą klastoti dokumentus, vykdant buhalterinę apskaitą.
Teismo klausiama, ar jis „dezinformavo Europos Parlamentą, siųsdamas prašymą panaikinti V.Uspaskicho imunitetą ir pateikdamas deklaracijas, kurias suklastojo kitas asmuo“, kodėl teismas atmetė prašymą padaryti politiko rašysenos ekspertizę, kodėl kaltinimai „juodosios buhalterijos“ byloje perkvalifikuoti į sukčiavimą rinkimų kampanijos metu, ar byloje yra nors vienas dokumentas, sukurtas V.Uspaskicho ranka ar jo paliepimu ir pan.
Dalis Seimo komisijos narių atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos bylos jų komisija nenagrinėja, V.Uspaskichui dėl to jau anksčiau panaikintas imunitetas, bet valdančiųjų partijų atstovų balsais, nutarta prašyti atsakymų į minėtus klausimus.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
V.Uspaskichą traukti baudžiamojon atsakomybėn prašoma dėl nepagarbos teismui.
Generalinio prokuroro dėl „darbiečio“ imuniteto Seime guli nuo praėjusių metų spalio pradžios. Spalio 3 dieną prokuroras atsiuntė savo kreipimąsi, bet parlamento vadovė Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė tik lapkričio 19 dieną įtraukė šį klausimą į darbotvarkę.
Tuomet Seimas nepritarė siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, jos sudarymui pasipriešino „darbiečiai“ ir opozicija, kuriai neįtiko „tvarkiečio“ Petro Gražulio kandidatūra į komisijos pirmininko postą. Po ilgų atidėliojimų sudaryta nauja komisija, pirmininku paskirtas P.Gražulis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
