Didysis Penktadienis gundo pamąstymus apie neįtikėtinus dalykus. Jei prisikėlimas tebėra dieviškos tvarkos šioje žemėje simbolis, jei gamtos virsmas iš žiemos į pavasarį yra viltį budinantis dalykas, tai kodėl netikėti, kad Lietuvos Seimas gali prisikelti?
Socialdemokratų siūlymas Seimui išsivaikščioti ir per Jonines surengti naujus rinkimus greičiausiai pagrįstai politikos apžvalgininkų buvo įvertintas kaip eilinis triukas, ruošiantis pergrupuoti pajėgas naujai daugumos koalicijai. Jei šis požiūris iš tiesų atspindi socdemų sumanymą, tuomet aišku, koks yra pačių sumanytojų požiūris į dabartinės kadencijos parlamentarus. Jis turi remtis įsitikinimu, kad dauguma seimūnų jokiu būdu nepalaikys priešlaikinių rinkimų idėjos, nes geriau žvirblis saujoje, o ne briedis miške. Geriau dar keli mėnesiai bejėgio muistymosi įstatymų leidybos arenoje, negu rizika būti išmestiems iš žaidimo. Užteko juos pagąsdinti, pripažino pats premjeras Gediminas Kirkilas.
Prisimintina, kad socdemai nebuvo pirmieji, prabilę apie šio Seimo ydas ir pasiūlę priešlaikinius rinkimus. Šį pavasarį socdemams paprieštaravę konservatoriai apie tokį politinės krizės išrišimą daugiau mąstė tada, kai griuvo A.Brazausko vyriausybė, kai reikėjo suvaldyti aistras ir apsispręsti dėl mažumos vyriausybės parėmimo. Anuomet priešlaikiniai rinkimai skambėjo grėsmingai ir daugelis politikų ragino nesikarščiuoti, išbandyti Lietuvoje nebūtą dalyką- mažumos vyriausybę. Prieš Velykas šis eksperimentas, regis, pasibaigė.
Šiandien, kuomet Seimas atrodo išsėmęs ir šią galimybę, pralaimėjęs kelis didesnius mūšius karuose dėl valstybės valdymo, konservatoriams neužteko valios paremti jo paleidimą. Kad tokių polinkių būta, rodo balsavimo rezultatai. Tačiau gebėjimo atsakingu momentu susitelkti ir pasielgti ryžtingai pritrūko. Veiksmas apskritai būdingas nuoseklumo stingantiems konservatoriams. Sakau, nuoseklumo, bet ne užsispyrimo. Štai vienu momentu gina KGB rezervistą VSD vado poste, o po to tampa aistringu jo oponentu. Vienu metu per vargą ir sukąstus dantis susilaiko nuo netikusios kompozicijos Seimo paleidimo, o kitu- dar labiau atskleidžiančiu įstatymų leidėjų neįgalumą- pritrūksta valios nebesusilaikyti ir pasitikrinti tautos nuomonę.
Velykos yra laikas mąstyti apie prisikėlimą. Tačiau šį pavasarį reikės itin daug valios pastangų, kad patikėtume, kad įveiktume įtarumo ir nusivylimo bangas, ir lauktume Lietuvos Seimo veikloje kokio nors atbudimo bruožų. Ar Joninės bus kitas slenkstis, dar pažiūrėsime.
