LRT Radijo laida „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, LRT.lt
Statistika rodo, kad Kupiškio rajone jau keletą metų didžiausias savižudybių skaičius. Pasak Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedros vedėjos Danutės Gailienės, problemos Kupiškio rajone tokios pačios, kaip visoje Lietuvoje. „Daugiausia žudosi vidutinio amžiaus kaimo vyrai. Ir ne dideliuose miestuose, o tose vietovėse, kur pagalba neprieinama, kur nėra tinkamos sistemos ir kur nemanoma, kad emociniai žmonių sunkumai yra kažkas svarbaus“, – pastebi profesorė.
Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos psichologė Valija Šap sako, kad apie tai pirmą kartą viešai išgirdo prieš keletą metų Lietuvos psichologų kongrese: „Grįžusi iš kongreso nedelsdama parašiau Kupiškio rajono savivaldybės tarybai kreipimąsi. Buvau pakviesta į tarybos posėdį ir prašiau ieškoti problemos sprendimo būdų. Tačiau laikas ėjo, o konkrečių veiksmų nebuvo.“
Padėjo profesionalai
V. Šap teigimu, norint išsiaiškinti, kas vyksta, buvo suburta iniciatyvinė grupė – suvienyti Lietuvos suicidologai, visuomenininkai, Kupiškio rajono institucijų vadovai, specialistai ir apskritai visuomenė.
„Atlikome išsamią analizę. Ir, gavę analizės duomenis, nusprendėme, kad vis dėlto viena problema yra labai ryški: rajone veikiančios institucijos, kurios teikia pagalbą žmonėms, neturi aiškaus veiksmų plano, kaip reikėtų reaguoti gavus žinią, kad žmogus ketina ar mėgino žudytis. Taip pat nebuvo aiškios sistemos, kas turėtų pagelbėti jau nusižudžiusio žmogaus artimiesiems ir bendruomenei, kuriai jis priklausė, – neslepia V. Šap. – Tai labai platus veiksmų planas ir tik su profesionalų pagalba mes, vietiniai specialistai, galėjome tą padaryti.“
Pasak D. Gailienės, apie tai, kad Lietuvoje turi būti valstybinė savižudybių prevencijos programa, kurioje visi šie dalykai ir būtų numatyti, kalbama jau 20 metų, bet kol kas to padaryti nepavyksta.
Sektinas – Vengrijos pavyzdys
„Mes perėmėme estafetę iš Vengrijos, kuri pagal savižudybių skaičių pirmavo kelis dešimtmečius. Ką padarė Vengrija? Atidžiai ištyrė situaciją ir valstybinės prevencinės programos buvo nukreiptos dviem kryptimis. Viena – savižudybių prevencija: šviesti, mokyti ir pan. Antra linija – alkoholio vartojimo mažinimas. Ir viskas. Dabar Vengrija – normalus civilizuotas Europos kraštas“, – pabrėžia profesorė.
Jos teigimu, kiekviena šalis pasirenka savo stilių, planą ir sukuria efektyvias programas, tačiau Lietuvoje nieko nepadaryta: „Neturime nė vienos savižudybių prevencijos programos, nors jų parašyta buvo ne viena. Kai kurios buvo net patvirtintos, bet nė viena neįvykdyta. Kupiškio pavyzdys rodo, kad sistema nefunkcionuoja. Specialistų pilna, bet jie tarpusavyje nieko nedaro.“
Vykdomi mokymai – efektyvūs
Idėja patiems spręsti šią problemą Kupiškio rajone nebuvo sutikta labai entuziastingai, neslepia V. Šap, buvo daug skepticizmo. Tačiau, nusprendus apmokyti pagalbą teikiančius specialistus, kad jie žinotų, kaip reaguoti ir kaip pagelbėti nusižudyti ketinančiam žmogui, padėjo profesionalai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė, docentas Aurelijus Veryga, VU psichologas daktaras Paulius Skruibis ir kiti.
„Mes matome, kad mokymai iš tikrųjų labai efektyvūs. Ir, kaip minėjo Kupiškio policijos komisariato viršininkas, jie tikrai nėra pertekliniai, atvirkščiai – labai reikalingi, profesionalūs. Iš pradžių buvo renkamos tikslinės grupės – policijos pareigūnai, medikai, seniūnijose dirbantys specialistai. Ir dabar mes jau esame apmokę beveik 100 specialistų“, – kalba V. Šap.
Visos laidos įrašą rasite LRT.lt mediatekoje.
