Premjeras interviu BNS kalbėjo apie savaitgalį numatomus judėjimo ribojimus, paramos verslui plano įgyvendinimą, medikų apsaugą, politikų testavimą, bendradarbiavimą su prezidentu Gitanu Nausėda ir savo planus Seimo rinkimuose.
Savaitgalį pasitiksime iš dalies uždarytuose miestuose, miesteliuose, bet tuo pačiu su tam tikra viltimi girdime, kad nuo kitos savaitės dalis suvaržymų gali būti atlaisvinta. Ar jau esame lūžio taške valdant situaciją?
Aš tikrai norėčiau taip galvoti, bet nesu ekspertas. Vadovaujamės objektyviais duomenimis, kuriuos teikia analitikai – matematikai, medikai. Taip, mes šiandien turime situaciją, kad gali būti lūžio taškas, bet viskas priklauso nuo mūsų pačių.
Jūs paminėjote, kad bus Velykų savaitgalį uždaryti miestai, miesteliai. Ne čia esmė. Esmė yra ta, kad mes patys suprastume, jog šiuo metu reikia užsidaryti, būti namuose, vengti nereikalingų kontaktų. Tai yra didžiausia sėkmė, kad tai būtų tas lūžio taškas kalbant apie galbūt ir verslo tam tikrą atpalaidavimą ir mūsų sugrįžimą į šiek tiek lengvesnį, paprastesnį, mažiau suvaržymų turintį gyvenimą.
Jeigu artimiausias kelias dienas išlaikysime tokį daugumos visuomenės susitelkimą, aš manau, kad gali taip būti, kad mes neturėsime to piko, galbūt tą pačią stabilią plokščią kreivę. Taip nebus, kad epidemija ims ir pasitrauks, bet mes galėsime valdyti situaciją, o šiuo metu mes, manau, pakankamai gerai valdome. Reikia dėl to stengtis, bet tai priklauso ne nuo valdžios arba ne vien tik nuo valdžios, bet priklauso nuo mūsų visų žmonių.
Paaiškinkite, prašau, žmonėms, kurie savaitgalį ruošiasi nuvykti į sodybas ar keliauti darbo reikalais, ar kurių artimieji sunkiai susirgs – kokius dokumentus, įrodymus pasiimti, kad jie galėtų kirsti miestelių ribą?
Tai bus daugiau simbolinė riba. Taip, ji bus kontroliuojama tiek pareigūnų, tiek kelio ženklų, bet pagrindinis dalykais – nesistengti, kad čia kažką gudriau padarysiu ar kažką apgausiu, ar žinau kelius, kur apvažiuoti. Jūs galite ir prie posto privažiavęs pasakyti, pameluoti pareigūnui, apgauti jį ir pravažiuoti, bet kokios bus pasekmės?
Atvejai, kurie numatyti, matau, kad truputį interpretuojami įvairiai. Išimtys yra labai aiškios – grįžimas namo, vykimas į darbą, vykimas skubios medicininės pagalbos ir su mirtimi susijusių artimųjų galimybė atvažiuoti aplankyti. Tai viskas, daugiau išimčių nėra.
Nemanau, kad reikėtų turėti kažkokius dokumentus – policijos pareigūnai turi galimybę prisijungti prie duomenų bazių, jeigu jiems reikės patikrinti.
Mes čia nieko neapgauname, apgauname tik patys save, nes gali būti taip, kad aš atvažiuosiu be reikalo, nors esu sveikas, stiprus, nesergantis, bet galiu būti nešiotojas ir tą virusą perteiksiu savo mamai, tėčiui, seneliui ir pasekmės tada bus labai liūdnos. O jeigu dar bus didžiulis paplitimas miestelyje arba mieste, tai tų tragedijų bus gerokai daugiau. Siūlau tikrai nevažiuoti, kam nereikia, o kam tos būtinos sąlygos yra, manau, kad pareigūnai tikrai ir patikės, ir turės galimybę patikrinti.
Trumpai užsiminėte apie kitą savaitę, kad pamažu kažkokie varžtai galės būti atleidžiami. Kai kurios šalys jau paskelbė ir detalius planus. Kada jūs paskelbsit detalų planą su dienomis ar bent savaitėmis?
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje, jeigu neturėsime šitom dienom kažkokių nenumatytų situacijų ir augimo, paskelbsime dalinį atlaisvinimą. Tai būtų susiję su prekybos ir paslaugų sektoriumi. Tuo metu paskelbsime ir preliminarias datas, kada mes galėtume grįžti į kitas veiklas.
Antras etapas susijęs su lauko kavinių galimybėmis, tam tikra sportine veikla, sveikatinimu, dalies būtinųjų sveikatos paslaugų teikimu.
Trečiasis etapas susijęs su labai svarbia gyvenimo sritimi – vaikų darželiais ir mokyklomis. Tai labai svarbu, nes dalis žmonių šiandien išimti iš darbo rinkos, nes tiesiog prižiūri savo vaikučius, nes nėra darželių.
Taip pat, matyt, žinia bus ir apie galimus tolimoje ateityje masinius renginius.
Preliminarias datas bandysime padėlioti, jos reikš, kad turime tokį tikslą, bet jeigu situacija keisis arba negerės, arba matysime, kad yra rizikos, tos datos tiesiog persikels. Patį planą, aš tikiuosi, kad mes trečiadienį jau galėtume preliminarų pateikti dėl grįžimo į socialinį gyvenimą.
Verslui yra ekonominis paketas, jau kai kas pradėjo funkcionuoti. Svarbiausias mūsų uždavinys – darbo vietų išsaugojimas, kad žmonės galėtų dirbti, užsidirbti ir nekristų pajamos bei mūsų verslas galėtų atsigauti, vėl gaminti, eksportuoti.
Šiandien kas galvoja, kad reikėtų įjungti kažkokius taupymo režimus – tikrai ne. Aš manau atvirkščiai – mes turime daryti viską, kad tos viešos lėšos, kurios yra numatytos, ir skolintos lėšos būtų įdėtos į mūsų ekonomiką, kad galėtų gaminti baldus, gamintų maistą pramonė, tekstilę. Jeigu nėra dar pilnai atsivėrusių eksporto rinkų, tai mūsų žmonės galėtų tą vartojimą užpildyti. Šiandien nekalbame apie diržų suveržimą, mes kalbame apie efektyvų tų lėšų panaudojimą ir skolintų lėšų panaudojimą ir svarbiausia, aišku, darbo vietų išsaugojimą.
Pagalbos verslui planą paskelbėte kovo 16 dieną, bet verslo atstovai sako, kad eurai jų sąskaitų dar nepasiekė. Kodėl vėluojate?
Matote, daug ką reikėjo įstatymiškai įtvirtinti – nuo plano paskelbimo jis dar buvo paverstas į įstatymų projektus ir priiminėjamas Seime. Seime turėjome tik du posėdžius, to pakako, kad priimtų, ir prezidentas turėjo pasirašyti. Buvo, aišku, įvairiausių diskusijų Seime iškilę – kai kurie sprendimai atsikėlė savaitei, tačiau pinigai jau pasiekė, kalbant, sakykim, apie smulkų, vidutinį verslą dėl palūkanų kompensavimo.
Tikiuosi, iki Velykų pirmieji gaus išmokas po 257 eurus pagal individualią veiklą dirbantys žmonės. Didysis bumas bus jau po Velykų, jis susijęs su bankinių paslaugų teikimu. Dabar švenčių laikotarpis ir priklausomai nuo to, kur yra sąskaita, pavedimai gali užtrukti.
Lygiai taip pat juda ir sprendimai dėl likvidumo, dėl mokumo užtikrinimo, tarpusavio atsiskaitymų, paskolų, garantijų suteikimo, tai manau, kad po Velykų, praktiškai tos dienos yra balandžio 14–16, kur realiai pinigai galės pasiekti, tame tarpe dėl prastovų, nes tik antradienį Seime buvo priimti galutiniai sprendimai, susiję su Užimtumo įstatymo paketu.
Ar svarstote papildomų priemonių, tarkim, kompensacijas už nuomą, už komunalines išlaidas?
Taip. Kalbant apie verslą, mokesčių atidėjimas jau vyksta, visų mokesčių atidėjimas, už energetinius resursus išdėstymas tam tikram laikotarpiui yra numatytas, taip pat ir gyventojams.
(Dėl nuomos), matyt, kad artimiausiu metu rasime sprendimą. Vyriausybės posėdyje ir krizės valdymo komitete svarstėme dėl nuomos santykių tarp verslo kompensavimo būdų – tai yra, kaip padaryti, kad verslas, kuris nuomojasi patalpas ir neturi pats lėšų, neturi apyvartinių lėšų, nevykdo veiklos – kaip jam susimokėti nuomą? Mes esame pasirengę rasti sprendimus.
Vienas iš tokių sprendimų – kol kas negalutinis – jeigu susitaria nuomininkas su nuomotoju dėl tam tikros nuolaidos nuomos laikotarpiu – tai bent pusę tos nuolaidos padengtų valstybė. Tai kol kas vienas iš svarstymų. Laukiam iš Ekonomikos ir Finansų ministerijų galutinio sprendimo, kaip mes galėsime amortizuoti ir padėti su patalpų nuoma verslui.
Pakalbėkime apie medikų situaciją. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje virusas paplitęs bent keturis kartus mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, bet užsikrėtusių medikų skaičiai yra didžiuliai. Kur buvo klaidos ir kaip jos taisomos?
Atgal pažvelgus geriau matosi. Aišku, dalis medikų tą virusą, deja, parsivežė iš užsienio valstybių, atostogaudami, ilsėdamiesi. Tai normalu, nes tikrai niekas negalvojo, dar tokių grėsmių nebuvo. Bet, deja, parsivežė.
Dėl vidinio plitimo matome pagal įvairias skirtingas ligonines elementarų saugos reikalavimų nesilaikymą. Tos ligoninės, kurios niekaip nėra susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu, darė pažeidimus – mes matėme ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, matėme istoriją, kuri, tikiuosi, dar nėra baigta, dėl Kauno klinikinės ligoninės su vienkartinėmis apsaugos priemonėmis, taip pat Marijampolės ligoninė, Ukmergės ligoninė. Matyt, buvo nepakankamas administracijų dėmesys užtikrinti saugumą, atskirti srautus – tai nebuvo padaryta arba buvo padaryta neefektyviai.
Dėl apsaugos priemonių situacija buvo įtempta, tačiau penkioms atraminėms ligoninėms tikrai visos būtinos apsaugos priemonės buvo. Jos buvo taupomos, kadangi mes turėjome rezervą, kurį leidome, bet negalėjome padaryti sprendimo, kad išleidžiam viską šiandien 100 procentų, kol nebuvom užsitikrinę normalaus tiekimo. Jūs patys matėte, kas darėsi, kai pandemija kilo – baigėsi visi solidarumai tarp valstybių, mandagumai ir kitokios diplomatinės vingrybės. Visi puolė, kas ką gali pagriebti, mes irgi tą darėme ir tikrai milžiniškų pastangų dėka užsitikrinome tuos būtinus tiekimus, daugiausia iš Kinijos. Bet niekada nebuvo taip, kad Lietuvoje būtų nutrūkęs šitų priemonių išdavimas.
Kalbant apie platesnį jų naudojimą, turime pasikliauti specialistais, kurių nuomonės irgi yra prieštaringos – kokie apsaugos lygiai kokiam medikui turi būti suteikti. Ministras patvirtino standartą, matau diskusijas, ar jis pakankamas. Mes priimame politinį sprendimą, bet ekspertai turi įrodyti, kokios priemonės yra reikalingos. Šiandien tikrai mes nekalbame, kad mums trūksta lėšų, kad mes galėtume įsigyti apsaugos priemonių – pinigų klausimo niekada nebuvo, naudojame ir rezervą, ir skolintas lėšas.
Suprantu medikų ir kitų sričių darbuotojų, kurie šiandien kontaktuoja su žmonėmis, baimes ir nuogąstavimus – visi galbūt norėtume turėti tas pilnas ekipiruotes: neperšlampamus kombinezonus, akinius, skydelius, pirštines, trečios klasės respiratorius, bet turbūt nėra prasmės taip daryti visiems. Standartas jau patvirtintas, mes galime jį tobulinti, bet bent jau aiškumo įneša, kad žmogus žinotų – jeigu aš esu tokios specializacijos gydytojas, man priklauso tas.
Reikia lenkti galvą prieš medikus, nes jie demonstruoja ir profesionalumą, ir atsidavimą darbui, ir tik palinkėti, kad jie būtų atsidavę ne tik pacientams, bet ir patys drąsūs būtų. Tie signalai, kurie pasiekė ir mane dėl netvarkos ligoninėse, jie, deja, dažniausiai lydimi paprasto prašymo: tik neišduokit mano asmens tapatybės, nes tada man bus blogai, su manim susidoros. Tai, matyt, yra viena iš senų bėdų sveikatos sistemoje dėl tokios elgsenos ir kai kurių vadovų elgsenos darbuotojų atžvilgiu.
Niekaip nesuprantu – gal aš esu neteisus, bet kaip galima vienkartines apsaugos priemones dėlioti į maišelius ir po to sakyti, kad viskas čia yra tvarkoje, tokia yra metodika ir galima antrą kartą medikui tuos rūbus užsidėti? Manau, kad tikrai tai neįmanoma arba sunkiai suvokiama rasti argumentų. Jiems reikia būti drąsiems ir tiesiog reikalauti, kad jų sąlygos būtų užtikrintos. Juo labiau, kad daugumos gydymo įstaigų steigėjai yra savivaldybių administracijos.
Sakėte – tikitės, jog Kauno klinikinės istorija dar nėra baigta. Ar toliau reikalaujate, kad būtų atleistas direktorius, kaip rašėte feisbuke?
Tikrai nėra noro, kad pandemijos metu būtų kapojamos galvos. Nukirsim galvą, jeigu ateis kita galva su tokiu pačiu mąstymu ir tokiu pačiu elgesiu, tai nieko nebus. Aš noriu atsakymų dėl sisteminių dalykų – ar tai yra normalu, ar tai buvo teisėta, ar tai buvo įprasta praktika, kuri naudojama tokiose situacijose.
Aš tų atsakymų neturiu, man yra teigiama, kad čia nieko blogo nebuvo padaryta, bet jeigu tu nieko blogo nedarai, tai kodėl, paaiškėjus tokiems faktams, tas visas toks gumuliukų kunduliukų sandėlys buvo sunaikintas? Jeigu viskas tvarkoje, tai turbūt galima ir toliau taip sakyti, kad – taip, mes ir toliau kaupsime tuos rūbus, juos galima naudoti kelis kartus, bet kažkodėl tai buvo staigiai padaryta. Norisi atsakymų ir visuomenei, ir medikams, nes, tokiu atveju, mes vėl kalbame apie pagrindinius žmones, kurie gali iškristi iš šitos kovos su pandemija.
Tas pats su Klaipėdos ligoninės vadovu – tai atraminė ligoninė, kuri turėjo organizuoti visą pandemijos situacijos paslaugų teikimą apskrityje. Matome, kad didžiulė netvarka ir paplitimas, kiek išvadoje yra parašyta, yra sąlygotas netinkamo darbo organizavimo arba tiesiog aplaidaus darbo organizavimo.
Ar jus tenkina ministro Aurelijaus Verygos reakcija į šiuos atvejus?
Atvejai yra skirtingi. Vienu atveju (dėl Klaipėdos) sprendimai atiduodami teisėsaugai, kitu atveju... aišku, tai ne ministras sprendė, ministrui irgi išvadą pateikė dėl Kauno klinikinės ligoninės. Aš norėčiau, kad būtų taikoma visiems vienodai. Gal taip ir yra, aš galiu vertinti tik iš patirties, bendrų žinių, bet tikiuosi, kad tą Kauno istoriją pabaigs galutinai. Yra mūsų mokslininkai, kitas universitetas, Vilniaus universiteto medikai, akreditavimo tarnyba, kuri galėtų patikrinti ir įvertinti. Gal aš esu neteisus, gal viskas yra priimtina, bet kiek signalizuoja medikai iš vidaus betarpiškai bendraudami su manimi, kad tikrai ten tvarkos pritrūko.
Nebūtinai šiuo atveju kaltinamas vien vadovas, nes vadovas dar net metų laiko ten nedirba. Galbūt neužteko laiko sutvarkyti tų procesų. Bet jei kažkas yra netvarkoj, gal reikia pasakyti – taip, mes čia tokia praktika bandėm taupyti, nežinodami, kas bus ateityje, bet viskas, supratom, kad taip negalima daryti, tai darom kitaip. Dabar sakoma, kad čia vos ne geriausia pasaulinė praktika. Skamba keistai...
Pats minėjote, kad kalbame apie viruso suvaldymą, o ne visišką išnykimą, kol nebus vakcinos. Pietų Europos patirtis rodo, kad svarbiausia palaikyti tokį lygį, kad nesudegtų visa sveikatos apsaugos sistema. Ar galite pateikti tikslius duomenis, kiek žmonių, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra, valstybė pajėgi pasirūpinti viruso piko metu?
Turime penkias atramines ligonines, kuriose šiandien yra pakankamai pajėgumų ir galimybių gydyti sunkius ligonius. Yra sprendimai dėl lengvų ligonių atskyrimo ir gydymo vietų.
Šiandien turime apie 18 tūkst. lovų, iš jų yra užimtos tik 8 tūkst., kitos yra paruoštos galimam pikui.
Turime beveik 1200 kvėpavimo aparatų, apie 400 yra naudojama, yra rezervas apie 900 paruošta. Dar vyksta apie 400 šitų aparatų pirkimas.
Prie visų pagrindinių atraminių ligoninių numatytos kitos gydymo įstaigos, kur užpildžius pagrindines ligonines, būtų perkeliami pacientai. Yra numatyta apie 1200 vietų sanatorijose ir reabilitacinėse ligoninėse lengviems ligoniams gydyti. Yra numatytas algoritmas, kurie ligoniai gali būti gydomi namuose.
Bet kokiu atveju, jei pasiektume maksimalų piką, tai būtų perkrauta, perdegusi mūsų sistema. Tik mes turime dar laiko, aš tikiuosi, kad nereikės jo panaudoti. Tas laikas skirtas, kad tinkamai pasiruoštume ir kiekviena diena be tokios kritinės situacijos sveikatos sistemoje mums leidžia pasiruošti, įsigyti papildomos įrangos, sukaupti rezervus, numatyti alternatyvas, pasimokyti iš kitų valstybių klaidų.
Ministras A. Veryga pasiūlė reguliariai testuoti aukščiausius valstybės vadovus, dalis ministrų gauna tokius testavimus. Kai kurie kritikai, opozicija sako, kad tai nepagrįsta privilegija, ypač žinant, kad medikai turi problemų dėl testavimų. Jūsų nuomone, kiek yra pagrįstas toks išskirtinumas aukščiausiems šalies vadovams?
Dėl apimčių, tikrai šiandien nėra problemos paimti tyrimus. Mes turime 11 veikiančių laboratorijų, šiandien mes darome apie 3 tūkst. tyrimų per parą, maksimaliai pasieksime už kelių dienų iki 5 tūkst.
Dabar svarbiausia atsirinkti tas tikslines grupes, kurias privalome testuoti ir kokia apimtimi – tai ministro priimti sprendimai dėl senelių namų, globos namų, medikų, pareigūnų.
Kalbant apie Vyriausybę, tai ji turi „privilegiją“ dirbti septynias paras per savaitę, 24 valandas per parą. Negali sau leisti nė vienas ministras, viceministrai nei nuotolinio darbo, nei izoliacijos. Būtų per didelė prabanga ir praradimas, jei iškristų bent vienas ministras. Dėl to ministrai yra tikrinami – tikrinami ne šiaip, kad be jokios priežasties, o kada atsiranda rizika, kad galėjo būti kontaktas.
Paskutiniu atveju mes privalėjome patikrinti visą Ministrų kabinetą, kadangi dviejų ministrų padėjėjams Seime nustatytos ligos. Supraskite, nors Vyriausybės posėdžiai ir dauguma pasitarimų vyksta nuotoliniu būdu, bet individualiai ministrai užeina ir vienas pas kitą, ir čia lankosi. Galime pagalvoti, kas būtų, jeigu iškristų ministrų kabinetas, kaip būtų konstituciškai ir realiai tvarkomasi su šia krize. Tai tikrai nėra privilegija, nėra piktnaudžiaujama, bet tais atvejais, kai buvo nustatyti rizikingi kontaktai, mes privalome užtikrinti visų Vyriausybės narių buvimą poste 24 valandas per parą.
Kalbant apie sprendimų priėmimą krizės metu – kiek jūs derinate tokius sprendimus, kaip privalomas kaukių nešiojimas ar miestelių uždarymas, su prezidentu, o kiek jį tiesiog informuojate apie priimtus sprendimus?
Aš manau, kad šitoje situacijoje mes pagrindiniais strateginiais klausimais apsitariame ir aš informuoju iš anksto prieš sprendimų priėmimą, kalbant apie esmines problemas, kaip karantino įvedimą, specialiųjų režimų nustatymą. Bet tas kasdieninis darbas, kuris numatytas Vyriausybės, ministerijų kompetencijoje – tikrai nėra laiko ir galimybių kiekvieną dalyką derinti ar klausti nuomonės. Mūsų atsakomybė yra priiminėti sprendimus.
Dar reikia pasidžiaugti, kad ir Seime daugiau mažiau randame sutarimą. Prezidentui reikia vertinti tuos įstatymus, kurie yra įvairiai vertinami, ir vertinti nebūtinai iš ilgalaikės perspektyvos, bet iš šitos krizinės situacijos. Surandame tą bendrą dialogą ir manau, kad paskutiniu metu ypatingai glaudžiai bendradarbiaujame su prezidentu.
Dėl kainų reguliavimo radote kompromisą ar laukiate veto?
Įstatymas buvo antradienį priimtas Seime, kalbėjau šiek tiek su prezidentu, jis išsakė savo nuogąstavimus, bet kada bus sprendžiamas klausimas dėl pasirašymo, aš tikrai turiu svarių argumentų.
Mes kalbame apie išskirtines sąlygas (reguliuoti kainas), ne šiaip kiekvieną dieną. Turi būti tokio masto krizė – pandemija, ekstremali situacija, kada išnaudoti visi įrankiai, kai stebime, kad yra piktnaudžiaujama visuomenės poreikiais. Pirmiausia turiu omenyje kaukes, apsaugos priemones, dezinfekcinį skystį. Tai turi konstatuoti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, turi pareikšti nuomonę Konkurencijos taryba, ir tik tuomet Vyriausybė tokį įrankį gali panaudoti labai išskirtiniam atvejui.
Tas įrankis mums reikalingas kaip galimybė. Ar bus tokia galimybė naudojama – aš manau, kad ne. Kalbant prekybą, kol kas tikrai galiu pasidžiaugti ir padėkoti prekybininkams, eilinei kasininkei ir salės darbuotojui, kad jie šiandien ypatingai rizikingomis sąlygomis dirba, užtikrina nepertraukiamą maisto tiekimą.
Matėme tam tikrus pavyzdžius kitose Europos valstybėse ir bent septynios tokį pat įrankį turi laikinam naudojimui. Jei pradėsime pardavinėti kaukes ar respiratorius po 25 eurus už vienetą, tai sutikite, kad mes viršutinę ribą galėtume nustatyti.
Dauguma šių apsauginių priemonių yra importuojamos iš trečiųjų šalių, mes matome per muitinės procedūras, kokia kaina buvo pirkta, kokie mokesčiai sumokėti ir koks yra antkainis. Kalbėjau su prezidentu ir dar kalbėsiu, kad šitas įrankis turi būti. Pabaigus ekstremalią situaciją – o aš noriu, kad ji kuo greičiau baigtųsi – tas įrankis bus nebereikalingas.
Minėjote, kad krizės metu solidarumas ES viduje pradėjo eižėti, sienų uždarymas vyko nekoordinuotai, įvestas medicinos priemonių eksporto draudimas. Dabar aršiai diskutuojama dėl bendro skolinimosi euro zonos viduje. Po ilgesnių diskusijų tarp Prezidentūros, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, prezidentas įgarsino poziciją, kad mes esame prieš Pietų europiečių prašymus bendrai skolintis per vadinamas koronaobligacijas. Ką atsakytumėt kritikams, kurie sako, kad štai Lietuva pati dažnai prašo solidarumo, bet tokiu atveju nerodo solidarumo, empatijos su Pietų Europos šalimis?
Kalbant apie krizės pradžią, asmeniškai pasigedau aktyvesnio Europos Komisijos įsitraukimo dėl sienų uždarymo. Turėjome priimti bendrą sprendimą, pasakyti, kad ES visiškai užsitveria savo viduje, o dėl vidinių sienų turėjome bent jau priimti bendrus sprendimus, kad nuo tokios datos turime galimybę vidines sienas, bet sudarome humanitarinį koridorių žmonių repatriacijai.
Dėl priemonių įsigijimo, buvo galima greičiau ir efektyviau organizuoti centrinius pirkimus, aprūpinimą. Galiausiai matėme, kas prasidėjo tarp valstybių, kai buvo nusavinamos siuntos ir dėl to mes irgi privalėjome priimti brangesnį sprendimą ir viską gabenti lėktuvu, nors buvo galima galbūt iš Frankfurto vežti krovininiais automobiliais. Bet nebuvo garantijos, kad ties kažkuria siena tas krovinys bus neatimtas.
Kalbant apie skolinimąsi, mes tikrai prieš taip vadinamas koronaobligacijas, manau, kad yra kiti skolinimosi mechanizmai, neleidžiant tokio tipo obligacijų ir tą limitą didinant iki pakankamai įspūdingos sumos, kad būtų galima pasiskolinti. Nes ir startas valstybių, kalbant apie finansinę drausmę, irgi buvo labai skirtingas, kalbant apie Pietų valstybes ir apie Baltijos šalis ar Lietuvą.
Kalbant apie kitus sprendimus, svarbu kuo greičiau susitarti dėl kitos finansinės perspektyvos. Mums labai svarbu sanglaudos pinigai, tai yra vienas iš šaltinių finansuoti mūsų ekonomikos išėjimą iš krizės. Trumpalaikiai sprendimai yra mūsų nenaudai, mums reikia ilgalaikio, tvaraus sprendimo. Labai svarbu lankstumas panaudojant ES lėšas tarp įvairių projektų ir programų, mes matome, kad tikrai galime atlaisvinti tam tikras programas arba permesti pinigus ten, kur labiau reikia iš ne prioritetinių sričių.
Padarytos klaidos yra praeitis, reikia galvoti apie ateitį. Ką bešnekėtume, alternatyvos Europos Sąjungai neturime ir nesvarstome.
Matome, kad yra bandymas kiršinti, skleisti dezinformaciją, teikti vadinamą įvairaus pobūdžio vadinamą pagalbą, kvestionuoti, kad ES valstybės nepadeda. Mes taip pat priėmėme simbolinį 100 tūkst. eurų sprendimą – lietuvių gamintojų apsaugos priemonės iškeliavo į Italiją ir Ispaniją.
Patikslinkite prašau situaciją, kai užsiminėt, kad skrydžiai iš Vokietijos buvo vykdomi lėktuvais. Tarp Vokietijos ir Lietuvos yra Lenkija. Ar ir dabar yra tokia situacija, kad mes negalime vežtis priemonių per Lenkiją, nes lenkai gali nusavint?
Ne, dabar tikrai tokios rizikos nėra. Mes kalbame apie laikotarpį, kuris buvo prieš 2-3 savaites, kada buvo Laukiniai Vakarai. Dabar galime planuotis ir atsivežimą geležinkeliu, ir krovininiu transportu. Bet tuo metu, kada siuntos buvo būtinos greitai ir be jokių „o jeigu kas nors įvyktų“, tai buvo padaryta lėktuvu.
Su Lenkijos Vyriausybe, ministru pirmininku, kaip ir su latvių ir estų, mes palaikome nuolatinį kontaktą. Sprendžiame klausimus, kurie betarpiškai iškyla – ar pasienyje, ar judėjimo, ar medicinos priemonių įsigijimo ar paskolinimo. Tikrai kontaktas yra pakankamai geras ir kol kas išsprendžiam visas problemas. Galbūt net taip greitai, galbūt ne taip, kaip 100 proc. norim, bet tai yra kompromisai.
Prezidentas oficialiai paskelbė Seimo rinkimų datą, startuoja politinė kampanija. Gal metas ir jums pasakyti, ar bus Saulius Skvernelis valstiečių sąraše Seimo rinkimuose?
Matyt, ši žinia šiandien Lietuvoje nelabai kam ir yra įdomi. Ko gero, tikrai niekas nekalba nei apie kampaniją, nei apie rinkimus, dabartinis iššūkis yra kasdienis darbas. Jei Saulius Skvernelis liks politikoje, jis tikrai bus valstiečių sąraše. Jeigu nuspręs, kad aš reikalingas, jog vesčiau sąrašą, tai irgi bus svarstoma ir kalbama. Bet patikėkit, labai nuoširdžiai sakau, tai yra net ne antraeilis dalykas, visiškai nustumiame į šoną. Net ir kalbant Seime su kolegomis rinkimų tema nė karto nebuvo paminėta.
Pirmiausiai reikia išgyventi tiesiogine prasme ir kaip valstybei, kaip visuomenei įveikti šitą krizę. Tada mes galėsime kalbėti apie rinkimus. Matyt tikrai kampanija šiemet bus kitokia, negu buvo prieš ketverius metus. Ji, ko gero, bus trumpa ir mes nežinome, kas bus rudenį – nėra vakcinos, nėra vaistų. Mes kalbame su medikais, ką jie signalizuoja apie pasaulines tendencijas, kad metai laiko gali būti iki paveikių vaistų atsiradimo. Jeigu rudenį vėl turėsime kažkokią bangą, tai apskritai gali būti klausimas keliamas kitaip, kalbant apie rinkimus.
Premjere, ačiū už jūsų laiką, gražių Velykų.
Aš taip pat noriu padėkoti ir palinkėti visiems žmonėms ramių švenčių, nepergyventi, kad jos bus neįprastos, kad neaplankysime savo artimųjų, giminių, draugų, mamų, tėčių, senelių. Šįkart bus kitaip, bet galėsime dar ilgus metus, dešimtmečius tą daryti. Taip pat noriu padėkoti visiems, kurie šiandien kovoja pirmose gretose – medikams, slaugytojams, ligoninėms valytojams, kasininkėms, policininkams, valstybės tarnautojams, politikams – visiems, kurie yra susitelkę. Galime didžiuotis savo tauta, kad esame atsakingi – didžioji dalis. Vertinkime pagal daugumą, o ne atskirus atvejus, kurie galbūt nepuošia mūsų visuomenės.
