Apie tai, ką būtina žinoti švenčiant Velykas karantino sąlygomis L. Sungailienė kalbėjo Vyriausybės surengtoje spaudos konferencijoje.
„Iš tiesų visi kalbame, kad Šventos Velykos šiemet kitokios. Iš tikrųjų kitokios, bet laukimas vis tiek teikiantis vilties, teikiantis džiaugsmo, nes laukiame Kristaus prisikėlimo, laukiame pavasario, šiandien jis tikrai viltingai ir šildo, ir džiugina“, – kalbėjo L. Sungailienė.
Pasak jos, visiems svarbu suvokti faktą, kad Velykas švęsime kitaip ir jį ramiai priimti. L. Sungailienės nuomone, šios Velykos bus labiau turtingos dvasia, o ne svečiais ir maistu.
„Tai reikalauja mūsų visų supratimo, aukos ir susitelkimo į savo, vienur mažesnę, kitur didesnę, šeimą. Galbūt kitur, kas yra labai liūdna, į šeimą, kurią sudaro vienas žmogus. Tai iš tiesų liūdina visus, ypatingai, kai galvojame apie vyresnio amžiaus žmones, mūsų senelius, močiutes, prosenelius, kurie yra vieniši, kurie gyvena toli.
Bet, jeigu nėra labai rimtos priežasties, jeigu nėra tokio didelio poreikio aplankyti tuos žmones, <...> tai pasistenkime įsiklausyti į tai, ko mūsų prašoma – švęsti Velykas savo namuose, savo šeimoje. Jei įmanoma, tebūnie šita šventė, kaip daug metų atgal, kaip anksčiau, būna šeimos šventė“, – sakė L. Sungailienė.
Žinoma moteris prašė visuomenės vien dėl gausaus stalo nerizikuoti savo ir artimųjų sveikata.
Ketvirtadienis – švaros diena, sekmadienį – margučių dalybos
L. Sungailienė dalijosi patarimais, kaip reikėtų švęsti Velykas. Pasak jos, Didysis ketvirtadienis nuo seno yra švaros diena, kurią mūsų senoliai vadino čyščiaus diena.
„Tai susitvarkykime, išsivalykime, tegu mūsų namai, kokie jie bebūtų, mažesni ar didesni, spindi švara, gerumu, skaistumu. Tai yra tvarkymosi diena“, – pasakojo L. Sungailienė.
Penktadienis – atgailos, susikaupimo, rimties diena. Anot L. Sungailienės, šią dieną nuotoliniu būdu reikėtų klausytis pamaldų, melstis.
„Šeštadienį pabandykime skirti pasiruošimui šventei, margučių marginimui, ar pirktiniais dažais, ar natūraliomis, augalinėmis priemonėmis. Tikrai reikia margučių nemažai, visą kapą nusimarginti. Darykime tai kruopščiai, atidžiai, kartu su savo vaikais, juos pamokydami“, – patarė L. Sungailienė.
Jos teigimu, šeštadienį galima pradėti ruošti ir velykinius patiekalus, kad sekmadienio rytą būtų mažiau streso. L. Sungailienės nuomone, į šį pasiruošimą turėtų įsitraukti visa šeima.
„Šeštadienį ir pyragus kepsim, ir tas mėsytes suksim, kokį kumpį marinuotą pabandysime paruošti. Kas kaip mėgsta“, – pasakojo L. Sungailienė.
Sekmadienį, anot jos, šventinė nuotaika tegu būna, kad ir mažesnė, bet prasmingesnė ir gilesnė. L. Sungailienė siūlo namus pasipuošti tradicine aukštaitiška dekoracija – kiaušinyku. Tai didelė medžio šaka, ant kurios galima sukabinti margučius, kaspinėlius ar iš mielinės tešlos iškeptus paukštukus.
Šventinį pusryčių stalą, anot L. Sungailienės, privalu uždengti balta staltiese. Ryte šeima turi dalintis margutį. Pasak specialistės, tai turėtų būti arba didžiausias margutis, arba tas, kurį išrenka vyriausias šeimos narys.
„Pasidalinkime ir tais patiekalais, <...> ir geru žodžiu, prisiminimais“, – patarė L. Sungailienė.
Specialistė patarė nepamiršti ir vaikų, suorganizuoti jiems margučių ridenimo ar daužymo varžybas. L. Sungailienės teigimu, karantino metu galima prisiminti ir seną velykinę supimosi tradiciją.
„Per Velykas kabindavo sūpuokles, kuo aukščiau, ant aukštesnės medžio šakos, o tada supamasi. Būriais nesisupsim ir neisim šitaip pramogauti, bet keli šeimos nariai, net ir vyresnieji gali šitaip sau gyvenimą praskaidrinti. Tebūnie, tai dar viena galimybė pasidžiaugti gyvenimu. Visiems linkiu šventų, linksmų, smagių Velykų, bet tebūnie jos išties ir saugios. Išbandykime švęsti namuose“, – kalbėjo L. Sungailienė.
Ribos patekimą į kitus miestus
Vyriausybė trečiadienį uždraudė per Velykas gyventojams vykti į kitus miestus. Ribojimas bus taikomas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 valandos.
Trečiadienį Vyriausybės pakeistose karantino sąlygose numatyta, kad ribojimai nebus taikomi, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, darbo reikalais, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar teikiant būtiną medicinos pagalbą.
Taip pat draudimai negalios gyventojams, jei jie vyksta į kitą, nei savo gyvenamąją savivaldybę, kai toje savivaldybėje turi nekilnojamojo turto.
Judėjimas ribojamas tik į miestus ir miestelius kitose savivaldybėse, nei asmenys gyvena.
Premjeras Saulius Skvernelis po Vyriausybės posėdžio sakė, kad savaitgalį bus vykdoma „ne išvykstančių, o atvykstančių gyventojų kontrolė“, taigi iš miestų žmonės bus išleidžiami, tačiau į kitus miestus jie patekti negalės.
„Tikrai neribojame išvažiavimo į savo sodybas, kažkokias turimas vietas – tą galima padaryti. Į parkus išvažiuoti, prie ežero, laikantis tų sąlygų, kurios numatytos <...>. Tačiau yra primygtinis reikalavimas be tų išimčių, be būtinybės nevykti į kitus miestus ir miestelius“, – sakė jis.
Vertins visus atvejus, meluojantiesiems – baudos
Anot jo, policija ir kiti pareigūnai nevykdys visuotinės kontrolės keliuose, o tą darys pasirinktinai, bus pasitelkiamos ir stebėjimo kameros ar kitos techninės priemonės, leidžiančios fiksuoti ir įvažiuojančių automobilių numerius.
Vidaus reikalų ministerija patikino, kad kontrolę vykdys apie 3 tūkst. pareigūnų, jei reikės, bus pasitelkiama ir kariuomenė.
„Daugiausia tai bus fiziniai policijos postai, su pagalba karo policijos ir šauliais, jeigu reikės, bus kelio ženklai, draudžiantys įvažiavimą. Gali būti ir fiziškas užtvėrimas, jei savivaldybių administracijos nuspręstų tokiu būdu suteikti pagalbą ir keletą įvažiavimų, nebūtinų kelių į miestą ar miestelį uždaryti tam laikinam laikotarpiui. Bus naudojamos ir mobilios patikros, techninės priemonės, šiandien plačiai naudojamos policijos veikloje“, – sakė premjeras.
Anot jo, pareigūnai vertins kiekvieną atvejį atskirai, „bus mandagūs, geranoriški ir ras sprendimus kiekvienu individualiu atveju“. Tačiau informacija vėliau gali būti tikrinama, o meluojantiesiems apie savo tikslus gali būti taikomos „įstatymo numatytos sankcijos“.
Pasak Vyriausybės vadovo, pareigūnai baudas skirs tik kraštutiniais atvejais.
„Bet jūs galite pravažiuoti 100, 200, 300 kilometrų, atvažiuoti iki to miesto, į kurį norite patekti, ir galbūt teks grįžti. Galbūt neverta turėti tokių finansinių nuostolių, deginti kurą, benziną, dyzelinį kurą ir po to grįžti atgal“, – tikino premjeras.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla kvietė gyventojus turėti su savimi dokumentus, kurie leistų įrodyti jų teisę vykti į tam tikras vietas, nes taip būtų palengvinta patikra, tačiau policija galės tikrinti duomenis ir valstybės registruose.
„Neatmetu, kad bus ir tokių situacijų, kai policijos pareigūnai patikės mūsų piliečių pasakymais, patikinimais, bet kiekvienu atveju mūsų piliečiai gaus priminimą, kad policija pasilieka teisę tikrinti informaciją vėliau. Jei bus nustatytas melavimo epizodas, natūralu, kad policija taikys griežtas poveikio priemones“, – pabrėžė jis.
R. Požėla vadovas tvirtino, kad policijos tikslas „nėra protokolai“, tačiau siekis užtikrinti, jog būtų laikomasi tvarkos, tačiau jis priminė, kad šiuo atveju galios tokios pat nuobaudos, kaip ir dėl kitų su karantinu susijusių pažeidimų.
„Minimum bauda 250 eurų, jei pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, jei tai jau nebe pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, bauda yra nuo 500 iki, berods, 1,5 tūkstančio eurų“, – tvirtino R. Požėla
Tuo metu premjeras kvietė gyventojus pakentėti šias kelias dienas, kad karantino sąlygas būtų galima švelninti vėliau.
„Be būtino reikalingumo tikrai tas kelias dienas galime iškęsti, nevažiuoti, kad po to galėtumėme sėkmingai važinėti po visą Lietuvą netrukdomai ir lankyti ne kapus žmonių, bet savo artimuosius, draugus ir pažįstamus“, – sakė S. Skvernelis.
