Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė, kovo pradžioje vidutinis per parą gaunamų skambučių skaičius buvo 5,8–6,4 tūkst., penktadieniais ir šeštadieniais skaičiai šiek tiek didesni.
„Tačiau kovo 12 dieną, paskelbus apie uždaromas švietimo, kultūros įstaigas, draudžiamus renginius uždarose patalpose, kai Lietuvoje buvo dar tik 3 patvirtinti koronaviruso atvejai, skambučių skaičius staigiai išaugo – tą parą registruota net 9710 skambučių“, – pasakojo V. Juozevičiūtė.
Pasak jos, pradėjus veikti specialiajai koronaviruso linijai 1808, situaciją Bendrojo pagalbos centro operatoriams pavyko sėkmingai suvaldyti. Skambučių skaičius vėl išaugo kovo 16 d., pirmąją karantino dieną, bet kovo 12 d. „aukštumų“ jis nebepasiekė.
„Padidėjęs skambučių skaičius buvo stebimas ir praėjusį šeštadienį. Tai susiję su savaitgaliu, gražiais orais ir padidėjusiu karantino pažeidimų skaičiumi. Pastebima, jog pranešimų skaičius apie karantino ir saviizoliacijos pažeidimus turi tendenciją augti“, – aiškino V. Juozevičiūtė.
Jos teigimu, netikslinių skambučių numeriu 112 niekada netrūksta, ne tik karantino laikotarpiu, bet, anot V. Juozevičiūtės, BPC darbuotojai moka juos konstruktyviai nutraukti ir užbaigti.
„Jei žmonėms reikia psichologų pagalbos, pasiūlo jiems nemokamų emocinės, psichologinės pagalbos linijų numerius“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, BPC darbuotojų kol kas užtenka, administracija nuolatos stebi krūvius ir, esant reikalui, gali iškviesti daugiau darbuotojų.
Emocinės pagalbos numeriai tapo informacijos centrais
Senoliams ir vienišiems žmonėms pagalbą teikiančios „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kovo mėnesį į liniją besikreipiančių vyresnio amžiaus žmonių skaičius išaugo net 7 kartus, palyginus su ankstesniais mėnesiais.
Karantino metu per dieną gaunamų emocinės pagalbos skambučių skaičius yra padvigubėjęs – per savaitę jų sulaukiame 300-400, dar tiek pat turime reguliarių draugystės pokalbių su savanoriais.
Pašnekovo teigimu, išaugo ir senjorų, prašančių nuolatinės bendravimo paslaugos, skaičius. Tačiau, anot M. Čiuželio, „Sidabrinė linija“ tapo ir savotiška informacijos linija, į kurią senjorai kreipiasi aktualiausiais klausimais.
„Dirbam su daugeliu savivaldybių ir jiems esam kaip savotiški informavimo centrai. Pas mus savivaldybės nukreipia vyresnio amžiaus žmones. Klausiama ir dėl vaistų, ir dėl karantino sąlygų, ir dėl rekomendacijų“, – pasakojo M. Čiuželis.
„Sidabrinė linija“ pradėjo bendradarbiauti ir su vaistinių tinklais, kurių telefonų linijos karantino metu taip pat kaista nuo skambučių.
„Jie jau nespėja su savo srautu ir dalį permeta mums tų skambučių, kad mes padėtume žmonėms ir atsakytume į jiems rūpimus klausimus“, – teigė „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas.
„Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad nepastebėjo ryškaus skambučių į „Jaunimo liniją“ padidėjimo, tačiau pagalbą teikiantys savanoriai gauna daugiau elektroninių laiškų.
„Bet šiaip bendrai apkrova nėra padidėjusi“, – tikino R. Stanelytė.
Pasak pašnekovės, kad „Jaunimo linija“ galėtų toliau teikti emocinę paramą, savanoriai negali dirbti iš namų, tačiau jiems užtikrintos visos apsaugos priemonės. R. Stanelytės teigimu, skambinantieji į „Jaunimo liniją“ kalba ir apie karantiną, ir apie koronavirusą.
„Normalu, nes tai bendras informacinis laukas, visi apie tai kalba. Kyla nerimas ir dėl saviizoliacijos, kad bendrauti negali su kitais ir, kad reikia būti užsidarius namie. Nerimas ir nežinomybė, kas čia toliau bus“, – pasakojo „Jaunimo linijos“ atstovė.
Daugėja psichologinės pagalbos galimybių visuomenei ir medikams
Koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemijos metu prieinamą ir konfidencialią psichologinę pagalbą visuomenei aktyviau teiks psichikos sveikatos centrų psichologai ir emocinės paramos linijos. Taip pat startuoja medikams skirta savanoriška psichologinės pagalbos iniciatyva.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, akivaizdu, kad medikams įtemptas darbas ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o visuomenei – užsidarymas namuose, įprastų veiklų ir įpročių pakeitimas sukelia didelį psichologinį stresą, o tai neigiamai veikia gyvenimo kokybę.
„Darome viską, kad susiduriantys su sunkiais jausmais žmonės gautų reikiamą psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu. Šiuo tikslu įsijungia ne tik valstybė, bet ir itin laukiamos savanoriškos iniciatyvos“, – teigia A. Veryga.
Teikiant psichologinę pagalbą visuomenei COVID-19 pandemijos metu, aktyviau įtraukiami 114-a psichikos sveikatos centrų (PSC) visoje Lietuvoje. Juose dirbančios psichiatrų, psichologų, slaugytojų, socialinių darbuotojų komandos jau nuo praėjusios savaitės karantino metu teikia paslaugas nuotoliniu būdu.
Žmonės, besikreipiantys psichologo konsultacijos, šią paslaugą gaus anonimiškai, nes nėra būdo saugiai identifikuoti skambinančiojo nuotoliniu būdu. Šiuo sprendimu siekiama ne tik užtikrinti paslaugų tęstinumą esamiems pacientams, bet ir suteikti pagalbą žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų dėl pokyčių gyvenime, prasidėjus COVID-19 pandemijai.
Esant galimybei, psichikos sveikatos centrams siūloma teikti konsultacijas iškart žmogui paskambinus, jei jis to pageidauja. Taip pat išlieka galimybė užsiregistruoti planinei konsultacijai vėliau.
Be to, šiuo kritiniu laiku psichologinę pagalbą telefonu ir internetu teikia Emocinės paramos linijos, dalis iš jų – visą parą: „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija doverija“.
Taip pat šią savaitę pradėjo veikti iniciatyva, kurios tikslas – teikti emocinę paramą Lietuvos medikams ir jų artimiesiems, susiduriantiems su didžiule kasdiene įtampa. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 150 kvalifikuotų psichologų ir psichoterapeutų, jie teiks nemokamas ir konfidencialias psichologines konsultacijas.
„Šiuo metu itin svarbu rūpintis tais, kurie kasdien rūpinasi kitais. Nors kiekvienas medikas supranta, kad paciento gerovė yra pirmoje vietoje, bet ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo fizine ir emocine gerove, kas tampa ypač aktualu esant dideliems darbo krūviams COVID-19 infekcijos plitimo metu“, – teigia Jaunųjų psichiatrų asociacijos narė, iniciatyvos organizatorė Neringa Čėnaitė.
