Krašto apsaugos ministerija skubos tvarka, nepasitarus su Šaulių sąjungos valdyba, bando prastumti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą, kuriame akivaizdžiai naikinamas visas Šaulių sąjungos gynybinis pajėgumas, teigia sąjungos narys, verslininkas Kristijonas Vizbaras. Krašto apsaugo ministras Juozas Olekas ramina Šaulių sąjungą – esą be jų žinios niekas nebus keičiama.
Į Šaulių sąjungą K. Vizbarą pritraukė pilietiškumas ir patriotiškumas. „Neramūs laikai ir iš pilietinės pareigos, tiek mano broliai, sesuo, tėvas, teta, draugai – visi stojome padėti apginti tėvynę, paremti kariuomenę“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė K. Vizbaras.
Pasak jo, valstybės stiprybė yra bendruomeniškume ir pilietiškume, todėl „šiuo sunkiu metu, kai trūksta lėšų, kariuomenei trūksta finansavimo mes kaip pilietiški žmonės esame pasiryžę kiekvienas, kiek galime, prisidėti prie pilietinės gynybos, švietimo ir pilietiškumo skatinimo.“
Šaulių sąjunga praranda funkciją
Praėjusią savaitę, po susitikimo su Krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Šaulių sąjungos nariai pamatė, kad Seimui pateiktas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimas. „Mums jis sukėlė didžiulį susirūpinimą, nes iš esmės Šaulių sąjunga tuo įstatymo pakeitimu ištrinama kaip kovinis vienetas“, - sako K. Vizbaras.
Jo teigimu, nepaisant to, kad Šaulių sąjunga išgyvena turbūt didžiausią pakilimą atkurtos Nepriklausomybės istorijoje, siūloma panaikinti teisiškai ir įstatymiškai apibrėžtą sąvoką „ginkluota gynyba“ – ją pakeisti į „gynybą“. Ši teisiškai nėra apibrėžta įstatymu – taip Šaulių sąjungą esą praranda savo funkciją.
„Siūloma panaikinti sąvoką „pilietinis pasipriešinimas“ - dabartinė įstatymo redakcija nurodo, kad Šaulių sąjunga yra savanoriška, sukarinta pilietinės savigynos asociacija, kuri padeda užtikrinti nacionalinį saugumą. Siūlomi pakeitimai lemtų tai, jog būtų iki minimumo sumažintas Šaulių sąjungos karinis pobūdis ir pilietinės savigynos galimybės“, - dėsto K. Vizbaras.
Be to, jis pabrėžia, kad įstatymu pakeitimu siūloma naikinti šaulių kovinius būrius, o Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme nurodoma, kad šaulių koviniai būriai yra ginkluotųjų pajėgų dalis. K. Vizbaro teigimu, „su šiais pakeitimais iš esmės griaunama Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų sistema ir mažinama Lietuvos karinė galia.“
J. Olekas ramina
J. Olekas sako, kad įstatymo pakeitimas buvo derinamas jau seniai. Juo esą siekiame sureguliuoti kovinį rengimą.
„Kokio lygmens yra koviniai rengimai? Ar iš tikrųjų yra kariuomenė – sau, savanoriai – sau, Šaulių sąjunga – sau koviniame rengime? – laidoje kalbėjo J. Olekas. – Kovinį rengimą atiduoti (reikia – red.) mūsų savanoriams, kad Lietuva turėtų visus, kurie gali kvalifikuotis kaip turintys praėję kovinį rengimą, kad jie būtų vieno standarto.“
Taip pat, J. Oleko teigimu, kalbėta ir apie karinio pasirengimo lygmenį – žmogus gali pasitreniruoti ir įgyti, pavyzdžiui, ginklo valdymo taktiką, kas jau nebebus vadinama koviniu parengimu, priešingai nei žmogus, praėjęs bazinį karinį kursą arba kario savanorio kursą. „Mums reikėtų atskirti: kas turi praėjęs kovinį parengimą, ir kas turi karines žinias – ginklo valdymo ir kitas. Jokios problemos nėra ir jokio naikinimo (Šaulių sąjungos – red.)nėra.“
„Kariuomenei reikia visuomenės palaikymo, ir tai yra vienas iš prioritetų, prie kurių dirbama, o ne atvirkščiai, kaip dabar bandoma pateikti“, - sakė J. Olekas.
Ministras patvirtinimo, kad įstatymo pakeitimas nebus svarstomas, kol nebus sutarta su Šaulių sąjunga.
„Nereikia būti teisininku ar kareiviu, kad suprastum, kad pakeitimai yra svarūs. Į neigiamą pusę“, - ministro argumentų neįtikintas teigė K. Vizbaras.
