Gydytojas ortopedas-traumatologas Nerijus Linkus pasakojo, kad sąnariai yra labai sudėtinga struktūra.
„Banaliai sąnarys – kaulas, kremzlė ir keletas raiščių, (...) bet sąnarys yra labai sudėtingas. Net ne tik kaulas, raištis, yra nervai, kraujagyslės, vienur jų daugiau, kitur – mažiau, įsijungia raumenų darbas, tai visa didžiulė sudėtinga sistema“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Sąnarių ligos jaunėja
Pasidžiaugęs, kad žmonės, atrodo, šiandien daugiau juda, aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose, gydytojas konstatavo, kad jie juda ne tiek, kiek reikėtų.
Be to, jis pastebėjo, kad sąnarių ligos labai jaunėja. „Priežasčių tam yra daug – ir nejudrumas, sėslus gyvenimo būdas, ir mityba, ir stresas. Stresas – numeris vienas. Mes atitolome nuo gamtos, o atitolimas nuo gamtos, stresas veda prie problemų. Judesys yra mūsų gamtos sutvertas, mums reikia judėti“, – kalbėjo gydytojas.
N. Linkus akcentavo, kad jei sąnarys nejudės, ateityje bus problemos: „Arba jis sustings, arba sunyks kremzlė, arba raumenų jėga, o tie dalykai atsistato labai sunkiai. Dėl to ir po traumos būtina taikyti reabilitaciją, kineziterapiją, kad kaip įmanoma greičiau būtų taikomi naujesni gydymo metodai, kad būtų galima kaip greičiau žmogų mobilizuoti.“
Judesys gydo, kitu atveju stoja visos sistemos
Pabrėždamas, kad judesys reikalingas kiekvienam, gydytojas kartu įspėjo, kad profesionalūs sportininkai savo kūną žaloja.
„Štai jei kalbėsime apie senjorę, kuri gyveno kaime, kur ir karvutės, ir vištytės, ji juda, (...) jei ji atsisėda, viskas, ji ir sugriūna. Kol ji juda, tol viskas veikia, nesvarbu, jei tas sąnariukas kiek ir išsisukęs. Judesys gydo.
Nors kaip chirurgas anksčiau daug operuodavau, dabar matau, kad galima su judesiu daug problemų išspręsti tinkamai dirbant, tas pačias sąnarių problemas. Jei yra judesys, gerėja kraujotaka, mityba, geriau gyja, tvirtėja raiščiai, išsprendi problemas ir gali žmogus gyventi sveikas, jei žmogus atsisėda ir nieko nedaro, problema garantuota“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas.
N. Linkus kartu pastebėjo, kad kaip sąnarys nesubyrėjo per kelias savaites, taip ir neatsistatys per vieną dieną, tad prireikia nemažai žmogaus valios, kantrybės.
„Šiandien yra derinama daug technologijų tam, kad pagreitintų gijimą. Tos pačios vonelės, šildymai reabilitacijoje yra labai galinga priemonė tinkamose rankose, turinti mažai šalutinių poveikių.
Po traumos labai svarbu valią „įjungti“. Jei skauda, tada yra fizioterapija, kuri mažina uždegimą, padeda pradėti judėti. Visos technologijos ir kuriamos tam, kad žmogus greičiau gytų.
Jei žmogus nejuda, net nekalbant apie traumatologinius pacientus, viskas stoja, sistemos išsibalansuoja. Judėjimas yra viskas, tai gyvenimas. Nejudėsi – bus problemos“, – kalbėjo gydytojas.
Sąnario keitimo operacijos – ne visada išeitis?
Kalbėdamas apie sąnario keitimo operacijas pašnekovas vis tik pabrėžė, kad tai ne visada yra vienintelė neišvengiama išeitis.
„Tai yra didžiulė diskusija, kada keisti. Vieni labiau konservatyvūs, kiti – labiau agresyvūs. Tie, kurie keičia sąnarius, sakys, kad jau atėjus laikui jį reikia keisti. Mano požiūris kiek kitoks – aš labiau linkę sąnarį kiek įmanoma ilgiau išsaugoti, tam priemonių yra.
Ir jei sąnarys sudilo, jei sumažini uždegimą, pakeiti pačią sąnario terpę, nesvarbu, kad jis yra subyrėjęs, žmogui nesukelia skausmo, jis gali judėti, judesys yra geras, žmogus tegu gyvena su tokiu sąnariu, kad jis ir yra sudilęs, aišku, iki tokios būsenos reikia privesti“, – aiškino N. Linkus.
Jis akcentavo, kad vis tik vien pakeitus sąnarį vienareikšmiškai nėra išsprendžiama problema.
„Vienais atvejais problema išsisprendžia, vienareikšmiškai klubo sąnario protezavimo operacijos tikrai sėkmingos. Kiti sąnariai, pavyzdžiui, kelias, būna gerai, bet būna ir negerai.
Man dažnai tenka matyti tuos žmones, kurie ateina po to, kai kažkas būna negerai. Ir jų tikrai yra daug. Ir kai ateina, sako, kad pakeitė vieną sąnarį, sako, darykite viską, kad tik nereikėtų kito keisti. Nes po sąnario pakeitimo operacijos žmogus gyja ilgai“, – pasakojo gydytojas.
