„Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbintas gydytojas patikino, kad sulaukia daug pacientų, grįžusių po slidinėjimo kalnuose.
Pasak jo, slidinėjimo sezonas neatsiejamas nuo raiščių traumų, ypač kelio, pečių sąnarių, kai krintama, pasisukama. Taip pat – tų traumų, kurios kyla būtent dėl to, kad slidinėti vykstama be pasiruošimo.
„Gerai, jei žmogaus tokia psichologija, vidinė būsena, kad jis atsargus – pasirinks mažesnį kalniuką, paslidinės valandą, toliau džiaugsis gamta, tada viskas tvarkoje. Bet yra tokių kaip aš – išvažiavai, tada jau nuo ryto iki vakaro reikia atidirbti. Tokių atvejų yra, kai žmogus varo nuo ryto iki vakaro. Tai yra blogai. Vienetai yra tokių, kurie pradėtų sportuoti dar likus mėnesiui iki kelionės, paruoštų organizmą dideliam krūviui“, – konstatavo „ARTRO“ klinikos vadovas N. Linkus.
Kaip pasiruošti prieš lipant ant slidžių
Pasak jo, jei žmogus visus metus nieko neveikė ir judėjo maršrutu ofisas–namai–parduotuvė, neturi jokio didesnio fizinio aktyvumo ir tą vieną kartą sumanė išvažiuoti į kalnus, organizmas greitai duos apie tai žinoti.
„Po dviejų dienų visus raumenis jau skauda. Jei žmogaus didelė valia, jis gali „išjungti smegenis“, bet tada laukia trauma, raumenys nelaiko. Žinoma, kad nuo sėslaus gyvenimo būdo kenčia kremzlė, raiščiai, ir kai sąnarys gauna didelę apkrovą, išlenda bėdos. Tada atvažiuoja ir sako, kad kremzlė sudilo per savaitę. Ne, tau ta savaitė tik pasakė, kad čia yra problema“, – pabrėžė ortopedas-traumatologas.
Vienetai yra tokių, kurie pradėtų sportuoti dar likus mėnesiui iki kelionės, paruoštų organizmą dideliam krūviui.
Paklaustas, kaip vis tik būtų galima bent kiek sušvelninti krūvį, jei žmogus vis tik pasiryžo užkariauti kalnus, gydytojas patarė kasdien bent kelias minutes skirti nedidelei mankštai.
„Vis tiek tai yra planuojama prieš mėnesį ar kažkiek laiko, tai paprastas dalykas – kasdien padaryti pritūpimų, bent 10, padaryti įtūpstus, bent 5 šuoliukus išskėstomis rankomis ir kojomis. Skirk bent 5–10 minučių per dieną mėnesį laiko ir organizmas tau padėkos, nuvažiavęs kalnuose galėsi džiaugtis. Lašas po lašo akmenį pratašo – mažas fizinis aktyvumas po 10–15 minučių žmogaus organizmą sustiprins“, – patarė N. Linkus.
Kai slidu, ragina nelėkti kaip akių išdegus
Gydytojas kartu konstatavo, kad sezoniškumas ortopedų-traumatologų darbe akivaizdus – pacientų padaugėja žiemą, kai slidu, būna atlydis ir vėl užsninga.
„Ateina vasara, ateina vėl kitos traumos – motociklai, jaučiasi statistiškai pagal tai, kokios ateina ir technologijos. Bet kalbant apie žiemos traumas, atsimenu dieną, kai dar buvau rezidentas ir buvo ledukas, pasnigo, tada jau mobilizavo visus. Kas dirbome, dirbome per visą naktį. Gal 10 ar daugiau kolegų naktį be perstojo dirbome, priėmime buvo pilna žmonių“, – darbo realijomis dalinosi ortopedas-traumatologas.
Kita vertus, jis pastebėjo, kad vyraujant permainingiems orams ir šaligatviams pasidengiant ledu žmonės labiau saugojasi, o tai greitai pasijunta ir darbe.
„Anksčiau niekas neskaitė tos informacijos, dabar viskas gerai prieinama. Jauni žmonės sako, aš net savo mamai sakau paskambinęs, kad neitų šiandien į lauką, labai slidu. Arba sakau, kad būtų atsargesnė ir pamokini, kaip eiti“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip tuomet reikėtų saugiai eiti, pirmiausia gydytojas patarė iškart nebėgti, žengti atsargiai.
„Niekas neapsaugotas, per skubėjimą visi gali paslysti, bet vis tiek susimąstai – jei slidu važiuojant su automobiliu, supranti, kad greitį reikia primažinti, atstumo laikytis. Aišku, dabar yra technologijos, galima ant batų užsidėti, yra speciali avalynė. Skaičiau, reikėtų ir pačiam pabandyti tą pingvino eiseną – truputį palinkus į priekį, kai tavo kūnas stabilesnis“, – patarė N. Linkus.
Jei slidu, ypač vyresniems žmonėms patarė pagalvoti, ar išties verta eiti iki parduotuvės, galbūt vertėtų lukterėti: „O jei jau eini, pasižiūrėk, gal per sniegą eik, nes jis ne taip slysta, lazdelė padės, apsauga ant batų. Jos tikrai nėra brangios.“
Ką daryti jau patyrus traumą?
Pasiteiravus, ką daryti jau paslydus ir patyrus vienokią ar kitokią traumą pašnekovas bet kuriuo atveju rekomendavo kreiptis į specialistą.
„Ar laukti namuose? Man lengva pasakyti, nes galiu vien pažiūrėjus pasakyti, ar tai rimta ir reikia mūsų pagalbos, ar tai paprastas sumušimas ir galima palaukti.
Jei nukritus žmogus nepasikelia, akivaizdu, kad įvyko trauma. Bet jei nukritai, susimušei ranką, pasižiūrėjai, alkūnė juda, riešas juda, labai didelių skausmų nėra, tai pirma pagalba šaltis“, – kalbėjo gydytojas.
Jis atkreipė dėmesį, kad didžiausia žmonių daroma klaida – skubama dėti spiritinį kompresą: „Tarkime, žmogus patempė čiurną ir iškart deda spiritinį kompresą. Tai iš karto yra problema, spiritas sukelia šiluminį efektą, galūnė tinsta, skauda, užuot šaldę ir stabdę vidinį kraujavimą, tai yra tinimą, kuris atsiranda, nes toje vietoje išsilieja kraujas.“
Taip pat jokiu būdu nereikėtų iš kameros paėmus šaltą daiktą dėti jį tiesiai ant odos – visų pirma reikia dėti kažkokį rankšluostį, nes kitaip galima pažeisti audinius. Šalčio kompresą reikėtų laikyti 15–20, 30 minučių.
„Jei nėra galimybės uždėti šalto kompreso, pažeistą vietą bent pakišti po šaltu vandeniu, tai jau sumažina skausmą“, – pridūrė N. Linkus.
Taip pat traumuotos vietos jis nepatarė labai spausti ir stipriai suveržti, bet su elastiniu ar paprastu bintu reikėtų šiek tiek tvirčiau pabintuoti.
„Jei skauda, nieko blogo yra išgerti vaistų nuo skausmo“, – sakė gydytojas.
Lūžis yra, o didelio skausmo ir patinimo – ne
Pasak pašnekovo, jei galūnė tinsta, apsiribojo kažkokie judesiai, sunku priminti, skauda, jau geriau važiuoti į skubią pagalbą, kad pasižiūrėtų specialistas. Juo labiau tą reikia daryti, jei matoma kažkokia deformacija.
„Kitą kartą lūžis gali būti, nors skausmas nėra didelis. Mano praktikoje buvo taip, kad atėjo mergina, sako, žaidėme, kritau, truputį skauda. Užmetus akį atrodė, kad nieko nėra, pačiupinėjus trupučiuką skauda. Dėl visa ko padarome rentgeną, o ten – lūžimas. Lygioje vietoje, o nei beveik skausmo, nei patinimo nebuvo.
Tad paprastai rekomenduojama kreiptis į specialistą, ypač kai kalbame apie kelį, čiurną, stambius sąnarius. Geriau tą daryti iškart, nei kažkokios problemos pasireikš vėliau“, – pabrėžė gydytojas.
Jei žmogus vis tik nesikreipė į gydytojus, N. Linkus patarė stebėti situaciją.
„Šalčio terapiją galima taikyti kelias dienas po traumos, bet būtina daryti pertraukas. Pirmą dieną galima šaldyti dažiau, kitą dieną – jau gal tik ryte ir vakare arba jei pavaikščiojus patinsta, skauda“, – patarė N. Linkus.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad sumušimai kartais būna labai skausmingi ir tai trunka ilgą laiką: „Gali ateiti žmogus po mėnesio laiko su skaudančia sumušta vieta. Bet įprastai po kelių dienų skausmas jau turi pradėti mažėti, slūgti tinimas. Jei visa tai išlieka, vadinasi, kažkas tikrai negerai. Jei jau ir kitą dieną stipriai negerėja, jau kažkas gali būti rimčiau.“
Neretai esant lūžiui prireikia ir operacijos. „Tada būna ženkliai greitesnis gijimo laikas būna. Žmonės bijo tos operacijos. Kodėl reikia operuoti? Vienas dalykas, taip sujungi kaulus, atstatai anatomiją, ašį, sutvirtini specialiais instrumentais – tai gali būti plokštelė, vinis. Kaulas tada gyja taip, kaip turi gyti, jis nepasislinks. Ir kai jis yra sutvirtintas, gali pradėti judinti“, – pasakojo gydytojas.
