Analogiškų tarppartinių susitarimų būta ir anksčiau. Tačiau 2014-2020 metų susitarimas – išskirtinis. Ir ne tik dėl to, kad jis buvo parengtas ir pasirašytas Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ir galimos jos grėsmės Lietuvai akivaizdoje.
Šis susitarimas yra konceptualesnis ir žymiai platesnis nei ankstesnieji bei apima ne tik karinį, bet ir energetinį, infrastruktūrinį, kibernetinį ir informacinį saugumą. Keliami ir demokratijos stiprinimo, Europos vertybių, tautinių mažumų ir apskritai žmogaus tiesių bei visuomenės švietimo klausimai.
Toks susitarimas buvo būtinas bet kuriuo atveju – Rusija tebuvo pretekstas, nes Lietuvai tiesiog reikia turėti nuoseklią ir aiškią užsienio politiką: gerus santykius su demokratiniais kaimynais ir partneriais bei veiksmingus – su tokiomis valstybėmis kaip Rusija ar Baltarusija, efektyvią kibernetinę gynybą, energetinę nepriklausomybę, transporto infrastuktūros integraciją į Europos sistemą, sveiką ir įgalią kariuomenę, Europos standartus atitinkančią žmogaus teisių politiką.
Kam? Netgi jei Rusija būtų demokratinė ir jokios grėsmės Lietuvai nekeltų, neturėtume būti tokie naivūs, galvodami, kad esam amžinai saugūs. Pasaulis XXI amžiuje nenuspėjamas, koks, beje, jis buvo ir visą žmonijos istoriją. „Nieko naujo po saule“.
Šiandien pasaulio valstybės patiria ne tik „minkštąsias grėsmės“, kaip klimato kaita ar socialinės problemos, bet ir „kietąsias grėsmes“, kaip „Islamo valstybės“ teroristinė veikla ir pan.
Todėl ir Lietuvos įsipareigojimas NATO dėl 2 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai nėra tik įsipareigojimas dėl įsipareigojimo. Kaip buvęs krašto apsaugos ministras galiu pasakyti, kad tie 2 proc. nenurašyti nuo lubų – jų tikrai reikia valstybei būti saugesnei.
Dėl to man iki šiol apmaudu, kad konservatoriai, nuo kiekvieno stogo, tvoros ir bačkos tebešaukiantys, kokie dideli jie yra Lietuvos patriotai, per savo valdymo metus taip baisiai nustekeno Lietuvos gynybos biudžetą. Ir jie visiškai ignoravo po 2008 metų Seimo rinkimų pasirašytą tarppartinį susitarimą, kuriame jau buvo įtvirtinta nuostata dėl 2 proc.
Eilinį kartą priminsiu skaičius. Mano vadovaujamai Vyriausybei pavyko pasiekti, kad 2007 ir 2008 metais krašto apsaugos finansavimas siektų atitinkamai 1,15 ir 1,11 proc. BVP. Atėjus konservatoriams ir liberalams į valdžią, 2010 metais gynybos biudžetas krito iki 0,88 proc., 2011 metais – 0,8 proc., o 2012 ir 2013 metais – net iki 0,87 ir 0,77 proc.
O socialdemokratai, kaip vykdė šį įsipareigojimą NATO prieš konservatorių valdymą, taip ir vykdo jį po jo. 2 proc. BVP gynybai turime pasiekti iki 2020 metų. Taigi, 2014-ais išlaidas gynybai padidinome 20 proc., o 2015 metais – dar 32 proc., t.y., iki 1,11 proc. BVP. Ir iš priešpaskutinės vietos tarp 28 NATO valstybių, vykdant šio įsipareigojimą, Lietuva pakilo į 19 vietą.
Dėl karinio saugumo Lietuvai pavyko užtikrinti JAV karinių pajėgumų buvimą Lietuvos teritorijoje (kaip ir parašyta susitarimo preambulėje) – JAV dislokavo Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotacines kuopos dydžio sausumos pajėgas. Kiti sąjungininkai irgi siunčia sausumos vienetus. Sustiprinta NATO oro policijos misija, karinių jūrų laivų buvimas Baltijos jūroje. Pagerinome žvalgybą, ypač pasienio, kurios vaidmuo tapo ypatingai svarbus.
Tačiau įgyvendinome ir nuostatas, susijusias su saugumu plačiąja prasme. Pirmiausia, įsivedėme eurą, kas buvo įrašyta susitarime ir kas suteikė mums daugiau ekonominio ir finansinio saugumo.
Socialdemokratai žymiai sustiprino Lietuvos energetinį saugumą. Per rekordinį trumpą laiką A. Butkevičiaus Vyriausybė užbaigė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) projektą.
O iki šių metų pabaigos užbaigsime ir elektros jungtis su Švedija bei Lenkija, užtikrinant elektros tinklų prisijungimą prie kontinentinės Europos tinklų. Iki 2015-ų pabaigos turėtume užbaigti europinės geležinkelio linijos „Rail Baltica 1“ projektą. Pasiekėme, kad „Rail Baltica 2“ eitų per Vilnių.
Pajudėjo reikalai dėl kibernetinio saugumo. Pradėjo veikti Kibernetinio saugumo centras. Priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas, kurį dar reikia tobulinti, kad būtų daugiau balanso su žmogaus teisėmis. Dėl antilietuviškos propagandos ribojimo esu gana skeptiškas. Gyvename XXI amžiuje - praktiškai neįmanoma uždrausti informacijos. Geriau žmones šviesti, mokyti kritiškai mąstyti.
Nepamirškime, kad ypač daug kartu su ES partnerėmis pasiekėme Rytų Partnerystės programoje. Tikimės, kad iki Rygos Rytų Partnerystės Viršūnių susitikimo gegužės 21-22 dienomis baigsis ES Asociacijos susitarimų, pasirašytų 2014 m. birželio 27 d. Briuselyje, su Gruzija, Moldova ir Ukraina, ratifikavimas visuose nacionaliniuose parlamentuose, ir šios sutartys įsigalios.
Kas ypač svarbu Lietuvos saugumui – tautinių mažumų politika. Socialdemokratai atkūrė Tautinių mažumų departamentą, rengiamas Tautinių mažumų įstatymas. Sustiprinome ir demokratiją, įvesdami tiesioginius merų rinkimus.
Praėjusią savaitę Prezidentūroje vykusiose diskusijoje, skirtoje įvertinti, kaip vykdomas šis Lietuvai jau tapęs strateginis susitarimas, siūliau jį atnaujinti. Susitarimas turėtų tapti dar platesnis ir gilesnis bei apimti gerus santykius su demokratiniais kaimynais ir partneriais. Ypač su Lenkija – mūsų politinio elito konsensuso dėl Lietuvos užsienio politikos Lenkijos atžvilgiu iki šiol dar nėra.
Atnaujintame susitarime taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos tautinėms mažumoms ir žmogaus teisėms apskritai. O atskira dalis turėtų būti skirta stipresnei, greičiau augančiai, daugiau darbo vietų sukuriančiai ir į informacines technologijas orientuotai ekonomikai.
Juk netrukus Lietuva pradės stojimo derybas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, narystė kurioje Lietuvai garantuos daugiau investicijų, pasitikėjimo ir ekonominio saugumo.
Tapę atviresne ir turtingesne visuomene ir valstybe, tikrai būsime ir visokeriopai saugesni.
