Lapkričio 26-ąją nutiko tai, ko Rasa Mažeikienė niekada nepamirš: tada 11-metei dukrai Gretai žaibiškai smogė autoimuninė liga, pakeitusi viską iš esmės.
Kalbuosi su Rasa telefonu. Laiką suderinti buvo gana sunku, mat Gretos gydymas, paremtas chemoterapijomis ir turėjęs pasibaigti gegužės mėnesį, vis dar tęsiasi.
Pakilo aukšta temperatūra
Periodą, kai medikai nustatinėjo dukrai diagnozę ir rinko gydymą, Rasa prisimena su siaubu. Ji iki šiol sako, kad tąkart laukė ne Kalėdų šurmulio ir dovanų, o akimirkos, kai nusilpusi reanimacijoje mergaitė prabus ir atmerks akis. Tai jai turėjo tapti didžiausia Kalėdų dovana.
„Viskas prasidėjo praeitų metų lapkričio 26-ąją dieną“, - į prisiminimus nusikėlė Rasa ir ėmė pasakoti, nuo ko viskas prasidėjo.
„Buvo sekmadienis. Ji žaidė lauke, vakare grįžo namo. Ruošiausi ją maudyti, tačiau ji ėmė skųstis, kad darosi šalta. Supratau, kad Gretai pakilo temperatūra. Pamatavusi pamačiau, kad rodo 38. Netrukus pakilo iki 39.4. Daviau vaistų ir jos savijauta pagerėjo.
Kelias dienas iki pirmojo karščiavimo mergaitė skundėsi peties skausmu, tačiau jis nebuvo toks stiprus, kad būtų reikėję kreiptis į medikus“, - kalbėjo šakietė.
Kitą dieną, pasak pašnekovės, situacija negerėjo – temperatūra vėl kilo, ji ėmė drebėti ir sakyti, kad jai labai šalta.
„Kai nuvykome į ligoninę, medikai atliko kraujo tyrimus ir pamatė, kad yra didelis kraujo uždegimas. Jai trūko skysčių, todėl pastatė lašinę.
Mergaitei buvo skirti antibiotikai, tačiau jie neveikė. Temperatūra sparčiai kilo iki 40 laipsnių, būklė negerėjo. Ji ėmė vemti, atsirado bėrimai“, - pasakojo moteris.
Diagnozavo autoimuninę ligą
Medikai iš pradžių galvojo, kad mergaitei gali būti erkinis encefalitas, išsivystęs po erkės įkandimo, tačiau jokios erkės, pasakojo moteris, nebuvo aptikusi.
Netrukus po patikrinimo ir kelių dienų, praleistų Šakiuose, mergaitė buvo perkelta į Kauno klinikas.
„Infekciniame skyriuje Greta buvo ištirta dėl erkinio encefalito, tačiau vėliau šį spėjimą atmetė. Dukrai tikrino plaučius, kepenis, juose nieko nebuvo rasta.
Gruodžio 2-ąją Gretą perkėlė į reanimaciją. Ji ten toliau buvo tiriama apie mėnesį, tačiau medikai nieko neaptiko. Užsiminiau gydytojams ir apie peties skausmą. Tik beveik po mėnesio jie nustatė, kad tai galėtų būti autoimuninė liga“, - prisiminė Rasa.
Autoimuninės ligos, kaip aiškinama, yra tokios, kurių metu organizmas pats save žaloja.
„Matėme, kad antibiotikai nepadeda, o CRB augo iki 300 ir dar daugiau. Palaipsniui iš kraujo ėmė dingti leukocitai ir trombocitai. Pagal penkis kriterijus medikai galiausiai nustatė, kad liga yra autoimuninė.
Tada atėjo lemtinga gruodžio 18-oji, kada mergaitei buvo pradėti duoti vaistai, turėję padėti. Beliko laukti ir tikėtis, kad Greta pasiduos gydymui“, - su jauduliu kalbėjo moteris.
Atrodė, kad vaistai suveikė, temperatūra nukrito. Šeima laukė šv. Kalėdų ir tikėjo stebuklu. Vis dėlto, viskas dužo į šipulius gruodžio 21-osios naktį, kai Greta vėl sukarščiavo iki 40 laipsnių. „Ji tualete nualpo man ant rankų“, - susigraudino R.Mažeikienė.
Liepė melstis
Greta atsidūrė reanimacijoje. Ji, pasak mamos, buvo neadekvati, nešnekėjo. Kitą rytą jai buvo skirtas dar vienas gydymas, o medikai liepė tėvams melstis ir laukti – per parą turėjo paaiškėti, ar ims veikti gydymas.
„Emocijų buvo pačių įvairiausių. Meldžiausi, viską keičiau, verkiau. Žinojau, kad artėja stebuklų metas, tačiau mūsų šeimai tai buvo katastrofa.“ Kitas rytas buvo šviesesnis – nuėję su vyru aplankyti dukros, jie ją pamatė besišypsančią.
Vaistai, kurie buvo skirti Gretai, iš tiesų ėmė veikti ir kovoti su liga.
Rasos pasiteiravus, ar buvo nustatyta, kodėl autoimuninė liga nusitaikė į jos dukrą, ji paaiškino atlikusi mergaitei visus įmanomus tyrimus, kad sužinotų, ar tai – pirminė ar antrinė ligos formos.
Pirminė ligos forma yra tada, kai ši liga paveldima genetiškai, tačiau atlikti tyrimai, vėliau paleidus mergaitę iš ligoninės namus parodė, paneigė šį spėjimą ir patvirtino, kad antrinė ligos forma atsirado po viruso.
Nori skleisti žinią
Pasiteiravus Rasos, kaip šiuo metu jaučiasi mergaitė ir kaip leidžia vasarą, Rasa atsikvėpė: „Ji jaučiasi geriau, tačiau mes nuolat turime būti prižiūrimi medikų. Iki ligos ji buvo aktyvi, sveika, dalyvavo renginiuose, buvo skautė, o dabar jai taikomos chemoterapijos, nuolat atliekami kraujo tyrimai.
Ji ir į mokyklą negali eiti, kol nebus nustatyta, jog liga visiškai atsitraukė“, - paaiškino moteris ir patikino trokštanti kuo greičiau pamatyti savo dukrą sveiką ir besišypsančią.
Prabilti Rasą apie išskirtinę ligą ir ypač sunkią patirtį, paskatino noras šeimoms, susidūriančioms su panašiomis tragedijomis, priminti, kad jos yra ne vienos. „Vienu metu aš ieškojau šeimų, kurios būtų išgyvenusios ką nors panašaus.
Norėjau išgirsti sėkmės istorijų ir man pavyko – susiradau šeimą, kurioje berniukas sirgo šia liga ir pasveiko, todėl tai man buvo įkvėpimas ir viltis nepasiduoti“, - tv3.lt pasakojo R. Mažeikienė.
