VSD ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. „MG Baltic“ užsinorėjus įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis, turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje. Kas juo tapo, neatskleista – ši dalis užtušuota. Tačiau VSD pažymoje tikinama, kad šis asmuo nuo 2011 m. nuolat bendravo su „MG Baltic“ akcininku Romanu Raulynaičiu ir advokate Inga Žemkauskiene. Buvo keičiamasi informacija bei spausti koncerno konkurentai.
„Vieno iš advokatų teigimu, jokia paslaptis, jog (paslėptas vardas bei pavardė) dirba „ir vieniems, ir kitiems“, bet šioje vietoje jis atstovavo MG įmonės „Mineraliniai vandenys“ interesams, labai greitai „stūmė“ visą procesą, ir, tai rodo, jog jis arba įsipareigojęs, skolingas arba įbaugintas MG“, – rašoma VSD pažymoje.
Nuo 2011 metų Konkurencijos tarybos (KT) pirmininko postą užima Šarūnas Keserauskas. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su juo dėl paskelbtos informacijos.
KT pirmininkas: kažkas giriasi, kad turi atstovą, o kažkas nepatenkintas sprendimu
Š. Keserauskas paklaustas apie siejamus ryšius su „MG Baltic“ tvirtino, kad nei pats niekada nepatyrė jokio spaudimo ir ryšių neturi, nei pastebėjo, kad kažkas kitas iš tarybos narių būtų artimas žmogus koncernui.
„Su „MG Baltic“ vadovu mane sieja nebent panaši šukuosena, kaip kai kurie juokauja. Bet ne, aš nesu tas atstovas. (...) Nepatyriau jokio spaudimo. Pagrindo įtarti ir kažkuo nepasitikėti, kad būčiau pasakęs kitiems, neturėjau“, – sako Š. Keserauskas patikindamas, kad neturi informacijos, jog kuris kitas tarybos narys „stūmė“ koncerno interesus.
Jo teigimu, iš VSD pažymos išskaityti galima tik tai, kad kažkas manė, jog turėjo savo žmogų Konkurencijos taryboje, o kažkas kitas buvo tiesiog nepatenkintas priimtu sprendimu.
„Visų pirma, kiek galima spręsti iš paviešintos pažymos, mes kalbame greičiausiai apie Konkurencijos tarybos sprendimą 2014 metų pabaigoje, kur gavome pranešimą apie koncentraciją, kai „MG Baltic“ koncerno įmonė „Mineraliniai vandenys“ ketino įsigyti iki 100 proc. „Alitos“ akcijų. Tai būtent tokį sandorį ir įvertinome dėl galimo poveikio rinkai, konkurencijai, vartotojams. Tai vertinimas buvo įprastinis kaip ir visada. Iš pradžių renkame informaciją iš pačių ūkio subjektų, kurie kontrolę nori įgyti. Tada iš rinkos dalyvių renkame, testuojame, ar toks sandoris galėtų rinkoje sukelti problemų tiek konkurentų, tiek vartotojų atžvilgiu. Tada priimame sprendimą. Toks buvo šio sandorio vertinimo procesas nieko daugiau nevertinome.
Man atrodo ką galime išskaityti iš tos pažymos, kad kažkas giriasi, jog turi savo atstovą, o kažkas kitas, kas buvo nepatenkintas mūsų sprendimu, sako, kad viskas čia tarsi nupirkta ir naudinga tik vienai pusei. Tai tokių besigiriančių ar kritikuojančių mes beveik kiekvienu reikšmingesnio sprendimo atveju sulaukiame ir esame tam pasiruošę. Mūsų darbo pobūdis yra toks, kad mes turime įvertinti poveikį rinkai, kai įmonės jungiasi ir priimti sprendimą, kuris tiesiogiai paveikia įmonių interesus, leisti ar neleisti sandorį. Nebūsi visada toks, kad patenkintum abi puses. Ta pusė, kuri negauna to ko norėjo, būna nelaiminga, skundžiasi. Tie, kurie gauna tinkamą sprendimą, galbūt mano, kad tas sprendimas buvo padarytas dėl kažkokio jų poveikio. Šiuo atveju nematau to poveikio“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Š. Keserauskas.
KT pirmininko tikinimu, sprendimas dėl sandorio buvo skelbtas viešai, jį buvo galima skųsti, tačiau nors kai kurie rinkos dalyviai ir prieštaravo šiam sandoriui, niekas sprendimo neapskundė.
VSD pažymoje minima, kad žmogus iš Konkurencijos tarybos spaudė bei reiškė pastabas „MG Baltic“ koncerno konkurentams „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ 2014 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu.
Tačiau Š. Keserauskas sakė nesuprantantis VSD pažymoje naudojamo žodžio „spaudė“.
„Kai nagrinėjame įmonių susijungimą, mūsų netenkina paprastas prieštaravimas, kad nepatinka tas sandoris, nes dažnai konkurentams nepatinka. Mes prašome pateikti įrodymus, kad tai neigiamai palies rinką, vartotojus. Ir kai jau posėdis vyksta, kai mes išklausome šalių, prieštaraujančių šalių, šalių, kurios nori susijungti, mes ir užduodame klausimus siekdami išsiaiškinti kokia tikroji padėtis rinkoje. Taip vyksta, apie kažkokį spaudimą negaliu kalbėti, neturiu tokios informacijos“, – teigia Š. Keserauskas.
Jo teigimu šiuo metu iš naujo šio sandorio vertinti nebūtų galima. Nebent paaiškėtų, kad kažkuri iš sandorio šalių pateikė neteisingą informaciją, kuri buvo tokia reikšminga, kad paveikė ir patį sprendimą. Tokiu atveju būtų pagrindo sandorį peržiūrėti iš naujo.
Apskritai Š. Keserausko manymu ši informacija – didžiulis iššūkis Konkurencijos tarybos reputacijai.
„Man sunku vertinti tokias pažymas. Žinau, kad tokių pažymų mes nenorime, kad būtų. Saugome savo reputaciją, tai iššūkis mūsų reputacijai. Idealiu atveju tokių klausimų nesinorėtų sulaukti, bet tos pažymos jau yra. Kas jose parašyta, jau reiktų klausti pažymos autorių. Bet ką aš skaitau, kaip paprastas skaitytojas, tai matau, kad tai yra ką pasakė vienos pusės atstovai ir ką pasakė kitos pusės atstovai kalbant apie konkretų „Alitos“ sandorį. Vieni buvo patenkinti ir manė, kad turi savo žmogų, kiti buvo nepatenkinti“, – savo nuomonę pateikia Š. Keserauskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vakar VSD paviešintoje pažymoje teigiama, jog „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui. Taip pat atskleidžiami koncerno ryšiai su politinėmis partijomis, valstybės institucijomis ir teisėsauga. VSD rašte parlamentarams teigiama, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas Darius Mockus, buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis. Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
