Rusams pristabdžius vokiškų pieno produktų įvežimą į savo šalį, Europos rinkose pradėjo kristi pieno produktų ir žaliavinio pieno kainos. Lietuvos pieno perdirbėjai neabejoja, kad pienas atpigs ir mūsų šalyje.
Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo. Klaudijaus Driskiaus nuotr.
Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo. Klaudijaus Driskiaus nuotr.
Krinta pieno produktų kainos
Maždaug 100 Vokietijos pieno perdirbimo įmonių negali parduoti produkcijos į vieną pagrindinių eksporto rinkų. Dėl susikaupusio pieno produktų pertekliaus sustiprėjo gamintojų grumtynės Europos rinkoje.
„Pieno verslas yra globalus. Tad bet kokie pokyčiai kitose rinkose atsiliepia ir mūsų šaliai. Juolab kad Lietuva eksportuoja apie 60 proc. pieno produktų“, – dėl laikinų Rusijos užtvarų neigiamos įtakos mūsų rinkai neabejoja Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Pieno perdirbėjai tvirtina, kad pastarosiomis savaitėmis Europoje stebimos pieno produktų kainų mažėjimo tendencijos. „Nukrito grietinėlės, kurią eksportuojame į Vokietiją, pieno miltų, kitų produktų kainos“, – teigė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Pasak G.Bertašiaus, pagrindinė pieno produktų kainų mažėjimo priežastis – Rusijos sprendimas sustabdyti pieno produktų importą iš Vokietijos. „Gal yra ir kitokių priežasčių, tačiau, manau, ši pagrindinė. Regis, iš 108 Vokietijos pieno produktų gamintojų, eksportavusių į Rusiją, tik apie 10 ir toliau gali vežti produkciją. Kitoms įmonėms leidimai eksportuoti pristabdyti. Užsidarius tokiai didžiulei rinkai, susidaro didelis produkcijos perteklius, o tai turi įtakos kainoms“, – sakė Vilkyškių pieninės vadovas.
Rusija – viena pagrindinių vokiečių pieno produktų gamintojų eksporto rinkų. Vien vokiškų sūrių per mėnesį čia parduodama apie 6 tūkst. tonų.
Laikinai užsivėrus Rusijos vartams, vokiečiai intensyviai ieško kitų rinkų. „Vokiečių pardavėjai stipriai suaktyvėjo Italijoje, kur vokišką produkciją siūlo žemesnėmis kainomis nei prieš kelis mėnesius. Patys vokiečiai vidaus rinkoje daugiau nenupirks, nes jie ir taip maistui netaupo. Tad gelbėti gali tik eksportas“, – aiškino D.Trumpa.
Anot jo, situacija, kai stringa tokios didelės šalies kaip Vokietija produkcijos eksportas, yra nekasdienė. Tad pardavimo Rusijai apribojimas turi įtakos ne tik aplinkinėms, bet visos Europos rinkoms.
Žaliava pigs ir Lietuvoje
Pieno perdirbėjai neabejoja, kad Vokietijos pieno krizė atsilieps pieno žaliavos kainoms ir Lietuvoje. „Tai neišvengiami procesai. Jei pinga produktai, turi pigti ir žaliava, nes ji sudaro apie 70 proc. pieno produktų gamybos savikainos“, – teigė G.Bertašius.
Kiek bus mažinamos iš žemdirbių superkamo pieno kainos, Vilkyškių pieninės generalinis direktorius kol kas neprognozavo. „Kokių nors drastiškų mažinimų nebus. Žaliavos kainos priklausys nuo tolesnių pieno produktų kainų tendencijų. Skaičiavimai labai paprasti: kiek gauni už produktą, atitinkamai gali mokėti ir už žaliavinį pieną“, – aiškino G.Bertašius.
Tačiau jis užtikrino, kad tiems pieno gamintojams, su kuriais sudarytos ilgalaikės pieno pirkimo ir pardavimo sutartys, dabar kainos nebus mažinamos. „Be abejo, sutartis reikia vykdyti. Sudarant jas, abi šalys prisiima riziką. Su žemdirbiais sudaromų sutarčių terminai siekia nuo 15 dienų iki 3 mėnesių“, – tvirtino G.Bertašius.
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas taip pat patikino, kad pieno supirkimo kainos bus mažinamos tik tiems, su kuriais bus perrašomos sutartis. „Derantis dėl naujų pieno pirkimo ir pardavimo sutarčių sąlygų, visada įvertiname esamą situaciją. Žemdirbiams galime mokėti tiek, už kiek galime parduoti pagamintą produkciją. Jei rinkose krinta produktų kainos, mažėja ir perdirbėjų, ir žaliavos gamintojų pajamos. Produktų kainoms augant, geriau ir mums, ir žemdirbiams“, – sakė D.Trumpa. Jis pridūrė, kad pavasarį pieno supirkimo kainos įprastai mažėja ir dėl pieno gamybos sezoniškumo.
Rusai kelia papildomus reikalavimus
Sprendimas laikinai pristabdyti vokiškų pieno ir mėsos produktų eksportą į Rusiją įsigaliojo nuo šių metų vasario 11 d. Maždaug po savaitės Vokietijos Bavarijos, Žemosios Saksonijos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemių pieno ir mėsos gamintojų produkcijai laikinus apribojimus nusprendė taikyti ir Baltarusijos valdžia.
Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba laikinus pieno ir mėsos produktų importo iš Vokietijos apribojimus grasino taikyti dar pernai gruodį. Rusijos atstovai skelbė, kad vokiečiai neišpildė jų keliamų produktų kokybės reikalavimų.
Pasak Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos vadovo Egidijaus Šimonio, Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros specialistai maždaug per pusmetį dėl įvairių priežasčių po keliolikai Vokietijos įmonių vis sustabdydavo leidimus eksportuoti. Dabar apie 90 proc. vokiečių pieno perdirbimo įmonių negali parduoti savo produkcijos Rusijoje.
„Natūralu, kad susidarė pieno produkcijos perteklius, dėl to krinta ir pieno produktų, ir žaliavinio pieno kainos. Tai atsiliepia visai Europos rinkai, neabejotinai ši banga pasieks ir Lietuvą“, – teigė E.Šimonis.
Anot šalies maisto pramonininkų atstovo, Rusijos nustatyti veterinarijos ir fitosanitarijos reikalavimai maisto produktų gamintojams kai kuriais aspektais yra griežtesni nei ES. Šalys ir jų įmonės, kurios nori eksportuoti į Rusiją, turi atitikti jų nustatytas papildomas sąlygas.
„Vienų vokiečių gamintojų produkcijos įvežimas į Rusiją laikinai sustabdytas dėl kontrolės sistemos neatitikimų ir kitokių neįvykdytų reikalavimų, kitų – dėl kai kuriuose Vokietijos ūkiuose nustatyto Šmalenbergo viruso bei kitų ligų“, – aiškino E.Šimonis.
Eksportas turėtų būti atnaujintas tada, kai Vokietijos gamintojai pašalins rusų nurodytus trūkumus. Tai turės įvertinti Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos specialistai.
Grumsis dėl rinkos
Kol Rusijos rinka vokiečių pieno produktų gamintojams nepasiekiama, dėl jų vietos grumsis kitos įmonės. Eksportą į Rusiją gali padidinti ir Lietuvos pieno perdirbėjai.
„Į vokiečių pieno produktų gamintojų vietą Rusijos rinkoje daug kas taikosi – ne tik lietuviai, bet ir italai, prancūzai. Be to, ir vokiečių įmonės šioje šalyje dar turi sukauptų produkcijos atsargų“, – galimybes padidinti Rusijoje parduodamų lietuviškų sūrių ir kitų pieno produktų kiekį atsargiai vertino Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos vadovas.
Mūsų šalies sūrių gamintojai neturėtų skųstis, nes jiems praėjusieji metai buvo itin palankūs. Sūrių daugiau eksportuota į Rusiją, Italiją ir kitas šalis. 2012 m. lietuviškų sūrių užsienyje parduota 17,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais – iš viso už 925 mln. Lt. Sūriai sudaro daugiau kaip pusę viso lietuviškų pieno produktų eksporto.
„Rokiškio sūriui“ praėjusieji metai buvo rekordiniai – įmonė pagamino 35 tūkst. tonų sūrių, Vilkyškių pieninė – apie 14 tūkst. tonų sūrių.
Apskritai pieno produktų eksportas sudaro apie trečdalį viso maisto pramonės eksporto. Pernai, palyginti su 2011 m., jis išaugo 10,4 proc., arba 514,2 mln. Lt, ir buvo 5,46 mlrd. Lt.
Pieno gamyba per metus padidėjo nedaug
Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo. „Nuo pernykštės vasaros pieno produktų kainos nekito, o žaliavinis pienas pabrango apie 10 proc. Tačiau vietos rinkoje rezultatus vertiname ne sezoniškai, o pagal visų metų rodiklius“, – aiškino Vilkyškių pieninės vadovas G.Bertašius.
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas D.Trumpa tvirtino, kad vidaus rinkoje pieno produktų vartojimas neišaugo. Dėl emigracijos potencialių vartotojų tik mažėja.
Kaip praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), per praėjusius metus Lietuvoje pieno buvo supirkta 3,1 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Tačiau karvių per metus sumažėjo 3,6 proc. (11,9 tūkst.).
„Pieno ūkio perspektyvos Lietuvoje prastos. Mūsų šalyje pieno gamyba per metus išaugo apie 3 proc., o Latvijoje – beveik 10 proc.“, – teigė D.Trumpa.
ŽŪM duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų sausį, palyginti su kaina tą patį mėnesį pernnai, padidėjo 1,8 proc. (nuo 1 031 iki 1 050 Lt už t). Per pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernykščiu gruodžiu, supirkimo kaina padidėjo 0,6 proc. Tačiau pieno sausį supirkta 1,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Stambiems pieno gamintojams kainos palankesnės. Parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės šiemet sausį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 1 191 Lt už toną (be priemokų ar nuoskaitų). Tai 13,5 proc. daugiau už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą. Gamintojai, kurie per mėnesį parduoda daugiau kaip 40 t pieno, tiekia apie 42 proc. viso šių įmonių supirkto pieno.
Silvija Smilgytė
