Ukrainos atominės energetikos agentūros „Energoatom“ penktadienį paaiškino, kad buvo pažeisti aukštos įtampos elektros linija, tačiau atominė elektrinė vis dar veikė, radiacijos lygis nepakito.
Tuo metu karo ekspertas Aleksandras Kovalenko svarsto, kad Rusija gali griebtis ir dar grėsmingesnių žingsnių, kurie sukeltų katastrofą.
Pasak jo, Rusija, naudodamasi atomine elektrine, savo ruožtu bando sukelti įtampą, tarsi užsimindama apie antrojo Černobylio sprogimo tikimybę.
„Tačiau šios užuominos yra bevertės, kaip ir branduolinių ginklų atžvilgiu. Jie nesprogdins atominės elektrinės, nes lengviau paleisti branduolinį ginklą“, – sakė jis.
Visgi ekspertas pastebi, kad rusų kariuomenės ginklų taiklumas ne visada tikslus, todėl, jeigu atakos bus vykdomos ir toliau, situacija, jo teigimu, gali virsti katastrofa.
The occupied #Energodar and the #Zaporozhye Nuclear Power Plant were shelled
— NEXTA (@nexta_tv) August 5, 2022
The Armed Forces of #Ukraine and the #Russian Federation blame each other for what happened. pic.twitter.com/wnIya3fT3A
Prie Dnipro upės Ukrainos pietryčiuose esančią Zaporižios atominę elektrinę rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo savaičių, nors ją vis dar eksploatuoja darbuotojai ukrainiečiai.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bando nusiųsti į elektrinę savo misiją. Ukraina kol kas atmeta šias pastangas ir sako, kad taip tarptautinės bendrijos akyse būtų pripažinta Rusijos okupacija.
Didžiausioje Europos atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį užėmė į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos, susidarė nestabili padėtis, šią savaitę sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
„Vienaip ar kitaip buvo pažeisti visi saugos principai. Negalime leisti, kad tai tęstųsi“, – sakė jis.
Beveik visą Zaporižios sritį, kur yra elektrinė, kontroliuoja Rusijos pajėgos, o Maskvos remiami separatistai yra sakę, kad planuoja šiemet surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Meta“: Rusijos „trolių fabrikas“ mokėjo už karą Ukrainoje palaikančius komentarus
Viena Rusijos grupė samdydavo žmones gatvėje, kad jie internete rašytų komentarus, turinčius sudaryti įspūdį, esą paprasti žmonės palaiko Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savininkė „Meta“.
Internetas yra vienas iš pasaulyje pasmerkto karo frontų, ir Rusija jame siekia slopinti kritiką bei stumti savo naratyvus dėl kaimyninės valstybės užpuolimo.
Šiai dezinformacijos kampanijai „Instagram“, „Facebook“ ir kitose platformose vadovauja „trolių fabrikas“, ir jame, pasak „Meta“, yra žmonių, anksčiau sietų su viena liūdnai pagarsėjusia rusų įtakos grupe.
„Nekalbame apie kokią nors atsidavusią patriotiškų trolių grupę, – naujienų agentūrai AFP sakė „Meta“ kovos su grėsmėmis skyriaus vadovas Davidas Agranovichius. – Jie tai klastojo, tiesiogine prasme buvo samdomi žmonės iš gatvės.“
Kampanija išaiškėjo vienam rusų naujienų tinklapio „Fontanka“ reporteriui įsidarbinus grupės biure Sankt Peterburge ir taip įsiskverbus į operaciją.
Kai kurie to „trolių fabriko“ žmonės anksčiau buvo siejami su Rusijos Interneto tyrimų agentūra (IRA), kaltinta kišimusi į JAV ir kitų šalių rinkimus bent nuo 2016 metų, nurodė „Meta“.
JAV Valstybės departamentas neseniai pasiūlė 10 mln. dolerių (9,8 mln. eurų) atlygį už informaciją apie Rusijos kišimąsi į Amerikos rinkimus, ypač informaciją apie IRA.
„Meta“ užblokavo tinklą kelios dienos po balandį paskelbto „Fontanka“ pranešimo apie šią grupę, reklamavusią darbus „besaikio siuntimo darbuotojams, komentatoriams, turinio analitikams, dizaineriams ir programuotojams“.
„Prastai“ valdyta operacija į IRA pastangas prieš maždaug devynerius metus buvo panaši tuo, kad apgavystėms internete samdė kone bet ką, AFP sakė „Meta“ įtakos operacijų grėsmių stebėjimo vadovas Benas Nimmo.
„Tarsi skambintų 2013-ieji, norėdami susigrąžinti savo trolių fabriką, – pasišaipė B. Nimmo. – Remiamasi žmonėmis ant sėdmaišių, gaunančiais atlygį už netikras paskyras... ir šiuos įrašus internete.“
„Meta“ tyrimas atskleidė, kad trolių komentarai būdavo nukreipti į žmonių turinį „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“, „Twitter“, „YouTube“, „LinkedIn“, „VKontakte“ ir „Odnoklassniki“.
Atrodo, kad troliai dirbo pamainomis septynias dienas per savaitę, kasdien turėdavo pietų pertrauką ir gaudavo po maždaug 440 dolerių (432 eurus) per mėnesį, nurodė „Meta“.
Anot B. Nimmo, operatoriai taip pat turėjo viešą susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą ir per jį ragino žmones palikti prorusiškų komentarų prie politikų, nuomonės formuotojų ar garsenybių, tokių kaip Angelina Jolie (Andželina Džoli) ar Morganas Freemanas (Morganas Frimanas), įrašų, o tada užduotimi rūpindavosi jų troliai.
„Meta“ net išaiškino atvejų, kuomet kai kurie pasamdyti troliai pakenkdavo dezinformacijos kampanijai skleisdami proukrainietiškus komentarus, sakė D. Agranovichius.
„Meta“ uždarė 1 037 „Instagram“ ir 45 „Facebook“ paskyras, naudotas per šią dezinformacijos kampaniją.
