Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ukrainos pajėgoms stiprinant Donecko ir Luhansko apsiaustį, Rusija sušaukė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį ir skundėsi dėl prastėjančios humanitarinės padėties. Tačiau Didžioji Britanija ir Lietuva pareiškė, kad dėl to kalti patys separatistai, remiami Rusijos.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas prisijungė prie vis dažnesnių vertinimų Vakaruose, kad Rusija, vėl sutelkusi keliasdešimt tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, yra pajėgi bet kada įsiveržti į Ukrainą. Kaip reaguotų Vakarai, atsakymo esą neturi niekas.
„Turime priežasčių įtarti: per kelias pastarąsias valandas gavome tokios informacijos, kad tiesioginės intervencijos rizika neabejotinai yra didesnė negu prieš kelias dienas“, – žurnalistus tikino D. Tuskas.
Rusija nori siųsti humanitarinę pagalbą
Pati Rusija sukvietė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį ir ragino siųsti pagalbos vilkstines iš Rusijos su Raudonojo Kryžiaus vėliava, esą Kijevas laužo pažadus ir stiprina kampaniją. „Žmogišku mastu padėtis rytuose, ypač Donecke ir Luhanske, katastrofiška. Šiandien, be abejonių, turime kalbėti apie tikrą karą. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas oficialiai pripažino, kad Rytų Ukrainoje vyksta vidaus konfliktas“, – posėdyje kalbėjo Rusijos nuolatinis atstovas JT Vitalijus Čiurkinas.
Vakarai atkirto, kad jokio vidinio konflikto nebuvo, kol nesikišo Rusija.
„Sakysiu visiškai aiškiai: dėl blogėjančios humanitarinės padėties Donecke ir Luhanske kaltas besitęsiantis separatistų smurtas. Kur nėra separatistų, ten nėra humanitarinių krizių. Miestuose ir miesteliuose, kuriuos išvadavo Ukrainos Vyriausybė, gyvenimas grįžta į vėžes“, – teigė Didžiosios Britanijos nuolatinis atstovas JT Markas Lyallas Grantas.
Lietuva: Rusija nuo pat pradžių kurstė karą
Lietuva perspėjo, kad kai Rusija telkia pajėgas, galima sulaukti ne išlaisvinimo nuo neteisėtų grupuočių ir Ukrainos vientisumo atkūrimo, o priešingo žingsnio.
„Rusija, kuri nuo pat pradžių kurstė neteisėtą karą, ginkluotų separatistų vykdomą prieš Ukrainą, seniai galėjo užkirsti kelią dabartinei humanitarinės padėties raidai, išsižadėdama karinio separatizmo Rytų Ukrainoje, nukirsdama bet kokią paramą sukilėliams, užtikrindama sienos saugumą ir sustabdydama Rusijoje pagamintų ginklų srautą“, – įsitikinusi Lietuvos nuolatinė atstovė JT Raimonda Murmokaitė.
Už humanitarines operacijas atsakingas JT pareigūnas pareiškė, kad pastangos rasti politinį sprendimą vaisių neatnešė, ir humanitarinė padėtis prastės tol, kol nesiliaus smurtas. Smurto apimtose vietovėse gyvena 4 mln. žmonių.
„Tie, kas lieka konflikto zonoje, susiduria su aštria grėsme saugumui. Ji kyla dėl kovų, vis dažniau vykstančių tankiau gyvenamose miesto vietovėse. Kovos pridarė rimtos žalos infrastruktūrai, paveikė elektros bei vandens tiekimą ir svarbiausių paslaugų teikimą“, – tvirtino JT humanitarinių operacijų direktorius Johnas Gingas.
Vakarykštės kovos Donecko gyvenamuosiuose rajonuose nusinešė dviejų civilių gyvybę. Miesto taryba praneša, kad paskui naktį lėktuvas numetė mažiausiai dvi bombas, viena iš jų nesprogo. Per ataką niekas nežuvo. Tačiau Kijevas praneša, kad per nuožmius mūšius praėjusią parą neteko dar 18 karių.
