„Laineris tęsė skrydį į Ochotsko jūros pusę“. Ši frazė užbaigė oficialųjį sovietų pareiškimą dėl jų pačių naikintuvo 1983-ųjų rugpjūčio 31 dieną numušto Korėjos oro linijų „Boeing-747“ likimo.
Šis septynių žodžių teiginys – absoliučiai makabriškas biurokratų kalbos šedevras. Jame nėra nė vieno melagingo žodžio. Reisas KAL007 iš tiesų skrido link jūros – atliko paskutinį, mirtiną pikiravimą. Prireikė kiek mažiau nei 10 metų, kad perestroikos laikotarpiu leidinys „Izvestija“, kartu su Pietų Korėjos žurnalistais, atskleistų tiesą apie šią tragediją.
„Viskuo kaltas Kijevas!“
Istorija su Malaizijos „Boeing“, numuštu Ukrainoje 2014-ųjų liepą, yra itin panaši į reiso KAL007 tragediją. Visų pirma, prieštaraujančių viena kitai versijų, o dažnai ir atvirai konspiracinių teorijų gausa, kuria peni visuomenę Rusija. 80-aisiais SSRS pateikė seriją parengtų straipsnių ir netgi knygelių apie tai, kaip: Pietų Korėjos „Boeing“ buvo amerikiečių užminuotas; tie patys amerikiečiai nukreipė juos bloga kryptimi, kad lėktuvas įsiveržtų į sovietų oro erdvę ir būtų galima sužinoti, kur Primorėje yra išdėstytos SSRS priešlėktuvinės gynybos sistemos; „Boeing“ buvo išvis net ne keleivinis, o CŽV žvalgybinis lėktuvas, kuris gabeno krūvą bagažo tuo atveju, jeigu jį numuštų (reiktų prisiminti tą rusų išplatintą legendą apie „užšaldytus lavonus“, „mirusius dar prieš numušant lėktuvą žmones“).
Aštuoniasdešimtaisiais sovietuose žmones be atvangos tikino, kad korėjiečių lėktuvą bet kokiu atveju numušė teisėtai. Ir tie tuo patikėjo. Versija, apie tai, kad po lainerio katastrofos nebuvo aptikta jokių keleivių pėdsakų iki šiol plačiai paplitusi.
Bet kuri Rusijos pateikta versija (o jų buvo daug), kodėl galėjo būti sunaikintas Malaizijos oro linijų lėktuvas, iš esmės, susiveda į vieną – tai galėjo padaryti tik ukrainiečiai. Arba dėl košmariškos nekompetencijos, arba todėl, kad Kijevas norėjo tokiu būdu suteršti Donbaso smogikų vardą. Rusijoje didžioji dauguma žmonių, kaip ir prieš 30 metų, tuo patiki. Už jos ribų, bet kuris bent kiek skyręs laiko šiai temai, nesunkiai priimtų tyrimo grupės pateiktą versiją.
Skandalas daugeliui metų
Tyrimas nesiskubina, tačiau po metų ar kitų, tikėtina, bus užvestos bylos konkretiems įtariamiesiems, galimai, aukštas pareigas einantiems kariuomenės vadams ir valdininkams. Žuvusiųjų artimieji jau gana greitai galės pateikti ieškinius Maskvai su reikalavimu apmokėti materialinę kompensaciją už artimųjų žūtį.
Visiškai tikėtina, kad, norint patenkinti šiuos reikalavimus, užsienyje bus periodiškai areštuojamas Rusijos turtas. JUKOS bylas šiame fone išblanks. Vakarų visuomenės akyse, oligarchų milijardai iš keistos ir korumpuotos Rusijos, kur niekada neišsiaiškinsi, kuris ir iš ko pavogė, niekaip neprilygs beveik trijų šimtų lainerio keleivių gyvybėms.
Bet kuris europietis ar amerikietis gali lengvai įsivaizduoti save jų vietoje, skrendančiu atostogų ar su reikalais į Aziją. Kaip ir prieš trisdešimt metų, tarptautinei Rusijos valdžios reputacijai ši byla suduos ilgalaikį smūgį.
Tačiau, daugumo rusų manymu, jų šalis visada ir visur elgiasi „remiantis teisingumu“. Bet koks baudžiamasis Rusijos piliečių persekiojimas, siejamas su MH17 reiso katastrofa, šioje šalyje bus priimama kaip iššaukiantis neteisingumas: „Už ką?! Juk visiems žinoma, kad lainerį numušė „ukropai“! Tai visiškai atitinka Kremliaus planus. Ten yra svarbiau išlaikyti vidinę visuomenės vienybę visur, kas tik liečia oficialią įvykių Ukrainoje vertinimo poziciją.
Visuomenės akyse, tai tam tikros rūšies nauja „kova su fašizmu“, šiuolaikinis Didžiojo Tėvynės karo analogas, kuriame, kaip ir prieš 70 metų, jų šalis – gėrio pusėje. Todėl Maskva niekada nepripažins, kad Malaizijos lėktuvo katastrofą galėjo nulemti „separatistai“. Taip, lainerį, greičiausiai, numušė per klaidą. Tačiau jeigu būtų bandoma suversti viską ant Rusijos saugumiečio, tuomet Donbase užėmusio karo lauko vado pareigas, Igorio Strelkovo (Girkino), tai iškiltų natūralus klausimas: „O iš kur tie bėdžiai gavo priešlėktuvinių raketų sistemą „Buk“, kurios neturi net „Islamo valstybės“ teroristai? Sąžiningai rusas į tai atsakyti nesugebėtų.
Tragedija Donbaso danguje dar ilgai išliks vienu iš pagrindinių psichologinių barjerų, kurie skiria Rusiją nuo likusio pasaulio.
