didžiojo tėvynės

Rusijos gyventojai nebetiki perspektyvomis šalyje, tačiau vis tiek ilgisi Sovietų Sąjungos, skelbia naujausios apklausos. Rusai užpernai užfiksavo rekordinius emigracijos metus, o didžiausią gėdą jie jaučia dėl buvusios imperijos griūties ir nuolatinio skurdo. Maža to, leidinio „Projekt“ analitikai ištyrė oficialią rusų migracijos statistiką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvakarėse pareiškė, kad Rusijos Federacijoje „tam tikros jėgos tikslingai ir profesionaliai“ renka įvairių etninių grupių biologinę medžiagą. Rusijos vadovas kažkokių konkrečių detalių nesiteikė atskleisti. Tačiau žurnalistai nusprendė, kad V. Putino žodžiai gali būti susiję su Kremliui priklausančių žiniasklaidos priemonių keliama gąsdinimo biometrinių duomenų rinkimu banga.

Vyras, kuris Kratovo kaime netoli Maskvos pradėjo šaudyti į praeivius ir nušovė keturis žmones, per bendrą Rusijos vidaus reikalų ministerijos ir Rusijos gvardijos operaciją buvo likviduotas. Šeštadienį vakare vyras užsibarikadavo privačiame name ir pradėjo šaudyti į praeivius, sakė šaltinis regiono jėgos struktūrose. Keturi žmonės žuvo, buvo sužeisti dar du Kratovo gyventojai ir keturi Maskvos srities Specialiojo greitojo reagavimo būrio nariai.

Tarptautinės tyrimų grupės paviešinto Malaizijos „Boeing“ katastrofos tyrimo rezultatų niekada nepripažins ne tik Kremlius, tačiau ir patys rusai, rašoma „dw.ru“. „Laineris tęsė skrydį į Ochotsko jūros pusę“. Ši frazė užbaigė oficialųjį sovietų pareiškimą dėl jų pačių naikintuvo 1983-ųjų rugpjūčio 31 dieną numušto Korėjos oro linijų „Boeing-747“ likimo. Šis septynių žodžių teiginys – absoliučiai makabriškas biurokratų kalbos šedevras. Jame nėra nė vieno melagingo žodžio.

Šią savaitę pasaulinėje žiniasklaidoje sužibėjo M. Chodorkovskio interviu „Sobesednik“ ištraukos, kuriame buvęs politinis kalinys Rusijoje daug kalbėjo apie būsimus Rusijos prezidento rinkimus, galimą karinę Vakarų ir Rusijos konfrontaciją ir šalies vidaus politiką.

Gegužės 9 d. paradas Maskvoje suteikė puikią progą įvertinti Rusijos santykius su buvusiomis SSRS respublikomis, praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pradėkime nuo tų, kurie nusprendė ignoruoti V. Putino surengtą šventę. Tai, kad Raudonojoje aikštėje nebuvo Baltijos valstybių lyderių (o Lietuva net diplomato neatsiuntė), savaime suprantama. Jos vertina Didžiojo Tėvynės karo pabaigą kaip naujos savo okupacijos pradžią.

Ukrainos leidinys „Ukrinform“ kalbino ir Lietuvoje žinomą istoriką, rašytoją Viktorą Suvorovą. Kalbama buvo apie jo dar nepasirodžiusią naują knygą „Gyvačių valgytojas“ apie karą ir taiką, apie Rusiją ir Ukrainą, nepaskelbtą karą Donbase ir Namcovo nužudymą. Pateikiame pasakojimo apie įvykius Ukrainoje, Rusijos bandymus pakreipti istoriją savo linkme ir galimus vėlesnius įvykius regione, ištraukas. – 2015-ųjų gegužės 9-ąją – Pergalės 70-metis.

 Tarptautinėje politikoje ir ypač diplomatijoje atėjo metas, kai daiktai ir reiškiniai pradedami vadinti savo vardais. Rugpjūčio pabaigoje NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas viešai prabilo apie tai, kad Rusijos kariuomenė dalyvauja karinėse veiksmuose Ukrainoje (Kijevas kalbėjo apie tai jau seniai) ir kad tai yra šiurkštus Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas.

V. Putino vadovaujama agresija prieš Ukrainą apnuogino Rusijos istorinę ir savimonės tiesą. Lenkų istorikas Marekas Jan Chodakiewichzius dar 2013-ųjų rugsėjį publikavo pranašiškai dabartinę Rusijos būklę atspindintį straipsnį – stalinizmo šlovinimas, bolševikų veikimo principai ir senų propagandinių simbolių atgaivinimas, visa tai grįžo į dabartinę Rusiją su nauja jėga.

Istorija nėra tikslusis mokslas, dėl kurio faktų ir tiesų negali kilti vis naujų diskusijų. Turbūt nerasime šalies, kurioje istorikai ir net paprasti visuomenės nariai kartkartėmis nesusiginčytų, kaip vertinti atskirus istorinius įvykius. Nes interpretacija – neišvengiamas šio mokslo palydovas. Visai kitas klausimas – vienintelės teisingos interpretacijos monopolis.