Galima įžvelgti vienintelį visas tas versijas vienijantį dalyką – didžioji dalis jų pasirodydavo kaip „atsakas“ Vakarų atliekamiems tyrimams. Dažnai likus kelioms dienoms iki planuojamų svarbių susitikimų ar paviešinimų Rusijos pusė patiekdavo „savo versiją“, tokiu būdu sukeldama sumaištį ir „neutralizuodama“ priešų informacinę žinutę bent jau savo informacinėje erdvėje.
BBC surinko informaciją, kaip ilgainiui keitėsi Rusijos pateikiamos katastrofos versijos.
Ispanas dispečeris
2014-ųjų liepos 17-osios vakarą „LifeNews“ televizija paskelbia naujieną apie „naują Donecko savanorių pergalę“, kuriems tariamai pavyko numušti eilinį Ukrainos karinių oro pajėgų krovininį lėktuvą „An-26“. Šį sykį – netoli Torezo miesto.
„Tai nutiko apie penkias valandas vakaro Maskvos laiku. Virš miesto skrido „An-26“, netikėtai į jį rėžėsi raketa, pasigirdo sprogimas, lėktuvas pradėjo kristi,“ – pažymėjo laidos vedančioji, komentuodama tuomet jau pasirodžiusį mėgėjišką vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Šią naujieną pradėjo platinti ir daugelis kitų prokremliškų naujienų kanalų bei valstybinė televizija „Rossija 24“.
Tačiau vos po valandos paaiškėjo, kad kadruose, kuriuos parodė Rusijos televizija, buvo visiškai ne „An-26“, o Malaizijos „Boeing“, skridęs iš Amsterdamo į Kuala Lumpurą.
Rusijos žiniasklaida jau pirmosiomis valandomis pradėjo skelbti pusiau teisingą informaciją. Jų kalbintų ekspertų teigimu, „numušti keleivinį lainerį tomis priemonėmis, kurias turėjo smogikai, neįmanoma“. Kaip paaiškėjo iš Nyderlandų vadovaujamo tyrimo, tai yra teisybė – numušti lėktuvą prireikė Rusijos kariuomenės ir ginkluotės pagalbos.
Paraleliai su kaltinimais Ukrainai buvo pradėta aktyvi „informacinių šiukšlių“ ataka. Prokremliška žiniasklaida ir socialiai tinklai pradėjo platinti įvairias konspiracines teorijas.
Liepos 17-ąją Rusijos propagandinė televizija RT paviešino „ispanų dispečerio“ Kijeve „Twitter“ žinutę apie tai, kad kelios minutės iki „Boeing“ katastrofos šalia jo buvo užfiksuoti ukrainiečių kariniai lėktuvai.
Šią „naujieną“ netruko perimti valstybinė Rusijos televizija „Rossija 24“ bei internetiniai informacijos sklaidos portalai. Netrukus buvo išsiaiškinta, kad jokio „ispanų dispečerio“ nėra, o ši naujiena pripažinta melaginga. Maža to, netrukus paaiškėjo, kad „ispanų dispečeris“ iš tiesų yra kovotoja už rusų pasaulį Liudmila Lopatyškina.
Putino lėktuvas
Dar viena versija, kuriai daug dėmesio skyrė rusų žiniasklaida, tapo teorija apie tai, kad „Boeing“ numušusių asmenų tikrasis tikslas buvo Rusijos prezidento lėktuvas. Vladimiras Putinas tuo metu grįžo iš kelionės po Lotynų Ameriką.
Naujienų agentūra „Interfaks“ citavo Rusijos aviacijos agentūros šaltinį, kurio manymu „lėktuvo kontūrai ir spalvos tokiu atstumu yra praktiškai identiški“.
Tuo metu Rusijos žiniasklaida, pasipylus Vakarų kaltinimams Kremliui, pradėjo pulti Ukrainą, kuri tariamai dar liepos 8-ąją paskelbusi pietryčių teritoriją neskraidymo zona, leido joje atsidurti tranzitu skrendantiems lėktuvams.
Mirę keleiviai
Taip pat buvo paleista visiškai neadekvati teorija, kad „Boeing“ keleiviai buvo mirę dar prieš lėktuvui nukrentant ant žemės. Pavyzdžiui, apie tai rašė leidinys „Moskovskij komsomolec“, remiantis „įvykio liudininkais“ ir vienu iš tuometinių smogikų lyderių – Rusijos saugumiečiu Igoriu Strelkovu.
Gali būti, kad šios neįtikėtinos versijos buvo paskleistos siekiant išlošti laiko ir „suderinti bendrą versiją“, kurią po kelių dienų suformulavo jau pati Rusijos gynybos ministerija.
Neegzistuojantis ukrainiečių „Buk“
Liepos 21-ąją Rusijos valstybinės televizijos pareiškė, kad, anot šalies kariuomenės, Ukrainos kariuomenės „Buk“ raketų sistema tragedijos išvakarėse pasirodė Donecko srityje ir netrukus išnyko.
Tuo pat metu kariuomenės atstovai tęsė „šalia skridusio ukrainiečių Su-25 šturmo lėktuvo“ versiją.
2015-ųjų gegužę tarptautinė nepriklausoma grupė „Bellingcat“ pareiškė, kad ukrainiečių „Buk“ komplekso nuotraukos, tariamai užfiksuotos tragedijos vietoje – padirbtos.
2014-ųjų liepos 25 dieną versija apie Ukrainos „Buk“ iš naujo pasirodė rusų televizorių ekranuose. Šį sykį televizija NTV, remiantis eksperto nuomone, pareiškė, kad „Boeing-777“ galėjo numušti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos bandymų metu.
Tų pačių metų rugsėjo devintąją Nyderlandų saugumui paviešinus pirminę ataskaitą, Rusijos televizijos vėl nusprendė „priminti“ ukrainiečių „Buk“ sistemą.
Sensacinga nuotrauka
Praėjus vos porai mėnesių ukrainiečių „Buk“ versija vėl buvo staiga pakeista į naują – lėktuvą tariamai numušė raketa „oras-oras“. Televizijos laidos „Odnako“ vedėjas Michailas Leontjevas pareiškė, kad „Pirmasis kanalas gavo sensacingas nuotraukas, tariamai padarytas užsienio palydovo paskutinėmis malaiziečių „Boeing“ skrydžio virš Ukrainos akimirkomis“. Žiniasklaidą apskriejusiose nuotraukose, anot laidos vedėjo, „aiškiai matyti paleidžiama raketa“ iš ukrainiečių lėktuvo „Mig-29“ „tiesiai į pilotų kabiną“. „Trumpiau tariant, tikriausiai, nebuvo išvis jokio „Buk“, – tikino laidos vedėjas.
Nuotraukos Rusijos televizijose buvo paviešintos lapkričio 14-ąją – likus 2 dienoms iki Australijoje vykusio pasaulio galingųjų 20-uko susitikimo. Tą patį vakarą šias negrabiai padirbtas nuotraukas išaiškino pačių rusų tinklaraštininkas Ilja Varlamovas.
Slaptas liudininkas
Patyrę fiasko su nevykusiomis naikintuvo nuotraukomis, Kremliaus viešųjų ryšių atstovai nenurimo ir dar tų pačių metų pabaigoje „Komsomolskaja Pravda“ paviešino informaciją apie „surastą liudininką, kuris tikina, kad Malaizijos „Boeing“ numušė Ukrainos šturmo lėktuvas „Su-25“.
„Malaizijos „Boeing“ byloje pasirodė slaptas liudininkas, kurio parodymai visiškai panaikina kaltinimus Rusijai,“ – tuomet rašė straipsnio autoriai. Tuomet šią naujieną perėmė visi didieji interneto portalai. Tačiau tuo viskas nenurimo – 2015-ųjų birželį „slaptasis liudininkas“ vėl „pasirodė“.
„Bylos dėl „Boeing“ katastrofos Donecko srityje ženkliai pasistūmėjo į priekį. Ir šiandien Rusijos tyrimų komitet įvardijo pagrindinį liudininką,“ – birželi 3-ąją skelbė „Pirmasis Kanalas“. Pasak šio kanalo žurnalistų, tas liudininkas yra buvęs Ukrainos karys Jevgenijus Agapovas.
Paraleliai Rusijoje atsirado naujas veikėjas – pačių „Buk“ gamintojai „Almaz Antej“. Bendrovės ekspertų nuomone, Malaizijos „Boeing“ buvo numuštas virš Donbaso raketa 9M38M1, o paleistas ir raketų komplekso „Buk M1“. Bendrovės konferencijos metu buvo sudaromas įspūdis, kad tai galėjo būti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Buk“.
„Bellingcat“ ekspertai netrukus paneigė šią versiją, patvirtindami, kad „Almaz Antej“ naudoja netikslius duomenis ir redaguotas nuotraukas.
Speciali operacija
2014-ųjų liepos 29-ąją – likus vos kelioms dienoms iki JT Saugumo Tarybos susitikimo dėl tarptautinio tribunolo kūrimo – Rusijos televizija „LifeNews“ iškėlė dar vieną neįtikėtiną teoriją. Anot jos, „Boeing“ viduje buvo detonuota bomba.
„Aš esu praktiškai įsitikinęs, kad lėktuvas buvo sunaikintas iš vidaus, ir tai buvo speciali operacija,“ – tuomet televizijoje kalbėjo federalinio informacinio „Analizės ir saugumo“ centro specialistas Sergejus Sokolovas.
Pasenęs „Buk“
2015-ųjų spalio 13-ąją Nyderlandų Saugumo Taryba paviešino galutinę ataskaitą dėl katastrofos priežasčių, kurioje buvo nurodyta, kad laineris buvo numuštas raketa paleista iš Rusijoje gaminto „Buk“.
Rusijos žiniasklaidoje šią ataskaitą įvertino „savaip“ – remtasi jau buvo ne tarptautinės ekspertų grupės, o „Almaz Antej“ ekspertų nuomone. Pasak jų, Malaizijos lėktuvas iš tiesų buvo numuštas „Buk“, tačiau ne šiuolaikiniu, o pasenusiu.
2016-ųjų pradžioje iš žiniasklaidos galutinai dingsta Ukrainos naikintuvų versija.
Kalti ne tie, kurie numušė, o tie, kurie leido skristi lėktuvams
Antrųjų katastrofos metinių metu Rusijos žiniasklaida „prisiminė“ Ukrainos kaltę dėl neuždarytos oro erdvės. „Praėjus dviem metams po Malaizijos „Boeing“ katastrofos klausimų Ukrainai darosi vis daugiau, ir vienas svarbiausių – kodėl, nepaisant Europos ekspertų rekomendacijų, Kijevas laiku neuždarė erdvės?“ – klausė „Pirmojo kanalo“ žurnalistas.
Atsirado radarai
Prieš šiandieninį tyrimo medžiagos paviešinimą Nyderlanduose Rusijoje taip pat vėl buvo iškelta nauja versija. Iš kažkur atsiradę „tikri“ Rostovo radarų duomenys „įrodo“, kad Ukrainoje iš Rusijos pusės, smogikų kontroliuojamoje teritorijoje, nebuvo nei „Buk“ raketos, nei naikintuvų.
Kur buvo tie radarų duomenys anksčiau, negalėjo atsakyti ir V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas, pasiūlęs žurnalistams kreiptis į Gynybos ministeriją. Beje, žurnalistai klausė Nyderlandų atstovų, ar Rusija suteikia jiems visus reikalingus duomenis. Atsakydamas į klausimą vienas iš grupės atstovų paminėjo, kad nuo pat pradžių buvo prašoma suteikti pirminius radarų duomenis, tačiau į šią užklausą Rusija iki šiol nieko neatsako.
