„Negi lauksime, kol romų vagiama elektra nutrenks jų pačių vaikus!“, „Jeigu kažkoks projektas arba iniciatyva neatitinka romų lūkesčių, jie numoja ranka ir paprasčiausiai nedalyvauja“, – tokiomis ir panašiomis frazėmis šiandien Seime prasidėjo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) posėdis.
Seime kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais šiandien bandyta kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti dėl padėties romų tabore Kirtimuose. Nors projektai ir įvairios prevencinės priemonės taikomos jau daugelį metų, bet apčiuopiamų rezultatų gauti nepavyksta.
Per NAPK posėdį dar kartą paliesti narkomanijos, bedarbystės bei integracijos klausimai. Šiame posėdyje nieko nepranešęs nepasirodė sostinės meras Artūras Zuokas, kurio pozicijos komisijos nariai norėjo išklausyti labiausiai.
Bijo dėl vaikų
NAPK pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė posėdžio pradžioje atkreipė dėmesį, kad elektros skirstomųjų tinklų atstovai atsiuntė skaičius, atspindinčius milžiniškas romų skolas. Ir tos minėtos skolos siekia ne po 100 litų, o po 4–5 tūkst. litų. Tad kodėl paprastam žmogui už kelių šimtų litų skolą elektra yra atjungiama, o romai ja gali mėgautis nesivaržydami?
„Jie tik skėsčioja rankomis, nes jaučia, kad dėl elektros yra bejėgiai ką nors padaryti. Plika akimi matoma, kaip patys romai tempia kabelius ir atsiveda elektrą savavališkai. Jie nuogąstauja dėl vaikų, kurie bėgioja šalia netvarkingai paliktų ar kyšančių elektros kabelių“, – pasakojo V. V. Margevičienė.
„Gal nereikia laukti, kol netvarkingai atvesta elektra nutrenks kokį vaiką?“, – toks klausimas sulaukė visų posėdyje dalyvavusių asmenų pritarimo, bet pradėjus kalbėti apie tai, kaip visa tai reikėtų išspręsti – posėdžių salę nustelbė tyla arba beprasmiški pasvarstymai.
Gauna paramą
Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto atstovai tvirtino, kad ir toliau atkakliai ieškoma būdų, kaip padėti ugdyti romų savimonę. Pastaraisiais metais buvo įgyvendinti du projektai, kurie turėjo suteikti romams darbinių įgūdžių ir galimybių įrodyti savo vertę darbo rinkoje. Bet, anot Sveikatos komiteto atstovų, nė vienas projektas nepateisino lūkesčių. Paprasčiausia nepasiekta užsibrėžtų rezultatų.
Per šios dienos posėdį taip pat atkreiptas dėmesys į romų bendruomenei skiriamą paramą. Užsiminta, kad visos romų šeimos, kurios turi teisę gauti paramą – ją ir gauna. 2011 metų duomenimis socialinėms pašalpoms buvo skirta apie 624 tūkst. litų. Tokią paramą gavo daugiau kaip 100 romų šeimų.
Išmokoms dėl vaikų skirta apie 100 tūkst. litų. Iš viso, Sveikatos komiteto atstovų turimais duomenimis, 2011 metais socialinei paramai skirta arti milijono litų. Ir toks arba labai panašus finansavimas skiriamas keletą pastarųjų metų.
Į NAPK pirmininkės V. V. Margevičienės klausimą dėl romų integravimo į darbo rinką problemų Sveikatos komiteto nariai turėjo paprastą atsakymą: „Imamasi priemonių ir dirbama šiuo klausimu. Bet šiandien daugelis nevartojančių narkotikų žmonių yra bedarbiai, tad ką jau bekalbėti apie tokius, kurie priklauso rizikos grupei.“
Nemokami atlyginimai?
Itin aštriai paliestas Romų visuomenės centro veiklos tikslingumo klausimas. Nors šio centro tikslas buvo skatinti mažuosius romus lankyti mokyklą, bet realybė yra visiškai kitokia.
„Vaikai neina į mokyklą. Mažųjų romų vaikų ugdymas buvo suplanuotas šiame centre, norėta, kad jie laiku būtų atvesti į mokyklą, bet kol kas to pasiekti nepavyksta. Romų visuomenės centre ugdymas netinkamas, todėl pasigirsta vis garsesnių svarstymų, kad jie turėtų būti integruoti į lietuviškas mokyklas“, – tvirtino Sveikatos komiteto atstovai.
Šioms pastaboms solidų atkirtį turėjo Seimo narys Gintaras Songaila. Anot jo, nuo šių metų pradžios kone kelis mėnesius nebuvo mokami atlyginimai Romų visuomenės centre dirbantiems mokytojams.
„Ir ši situacija kartojasi jau keletą kartų, kai metų pradžioje mokytojams nėra mokami atlyginimai. Tad apie kokį mokymosi efektyvumą dar gali būti kalba“, – retoriškai klausė G. Songaila.
Koks bus taboro likimas?
Balsas.lt primena, kad šių metų vasario viduryje Vilniaus pakraštyje esančiame romų tabore buvo nugriauti keli nelegalūs statiniai. Tačiau tai – tik pradžia. Tą patį vasario mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) patvirtino, kad Vilniaus romų taboro teritorijoje surašyta net 12 savavališkos statybos aktų.
Vilniaus miesto savivaldybė vykdo romų integracijos projektą. Šiuo metu yra rengiama programa, kuria bus siekiama gauti Europos Sąjungos paramą ir jau nuo 2014 metų turėtų būti galima pradėti spartų romų iškeldinimą iš taboro.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai įsitikinę, kad, įgyvendinus užsibrėžtus tikslus, romams, kaip ir visiems vilniečiams, galios tie patys įstatymai.
