Konstitucinis Teismas (KT) spalį ar lapkritį gali papildomai gauti skubaus darbo - įvertinti Seimo rinkimų rezultatus kai kuriose apygardose.
Pasak KT pirmininko Kęstučio Lapinsko, atsižvelgiant į ankstesnių parlamento rinkimų praktiką neatmestina galimybė, kad ir šįkart pasitaikys apygardų, dėl kurių tarp kandidatų kils ginčų. Juos turės spręsti K.Lapinsko vadovaujamas teismas, rašo dienraštis „Kauno diena“.
Paklaustas, ar dėl Seimo rinkimų KT turės daugiau darbo, K.Lapinskas atsakė: „Gali būti, kad gausime paklausimų dėl galimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Tada turėsime teikti išvadą, ar tikrai pažeidimų buvo“.
Jeigu tokių kreipimųsi ar skundų bus, KT turės atidėti į šalį visus kitus darbus ir labai greitai, vos per keliasdešimt valandų, paskelbti išvadą, ar nebuvo pažeista rinkimų tvarka ginčijamose apygardose ir ar ten reikia rengti pakartotinius rinkimus.
Konstitucija numato, kad KT teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus.
Tačiau KT išvada šiuo klausimu nėra galutinė. Be to, pati paklausimo dėl pažeisto rinkimų įstatymo procedūra yra gana sudėtinga, nors svarstyti skiriama labai nedaug laiko.
Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai rinkimų rezultatai vienmandatėse apygardose būdavo apskundžiami, tačiau nė karto nebuvo panaikinti.
Seimo rinkimų įstatymas numato, kad su paklausimu, ar nebuvo pažeidimų, į KT gali kreiptis Seimas arba Prezidentas ne vėliau kaip per tris dienas nuo tada, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbia oficialius rinkimų rezultatus.
Tai reiškia, kad VRK paskelbus galutinius rinkimų rezultatus jais nepatenkinti kandidatai turi vos vieną dvi paras kreiptis į Seimą arba Prezidentą, kad šis savo ruožtu kreiptųsi į KT. Tada teismas turi per 72 val. išnagrinėti pateiktą skundą ir paskelbti savo išvadą, ar tikrai ginčijamoje apygardoje butą pažeidimų. Tačiau galutinį sprendimą priima Seimas, remdamasis KT išvada.
Beje, Seimas turi teisę ir nepaklusti KT išvadai. Mat įstatymas numato, kad parlamentarai turi teisę „nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus“.
Tai reiškia, kad Seimas gali tiesiog paskelbti tuos rezultatus, kuriuos patvirtino VRK, nors juos ir užginčytų KT.
