Inga Kontrimavičiūtė
Begriūvančių daugiabučių gyventojai apstulbę – valdžios pažadai apie gerokai renovacijos kainas numušiančius centralizuotus statybos darbų pirkimus subliūško. Kiek iš tikrųjų kainuoja būsto atnaujinimas?
Daugiabučių namų renovaciją Panevėžyje organizuosianti Savivaldybės įmonė Panevėžio butų ūkis žada, jog jau šį pavasarį prie namų iškils pirmieji statybininkų stelažai. Tik jų kol kas nebus tiek gausu, kaip buvo galima tikėtis klausantis valdžios atstovų kalbų apie šalyje prasidėsiančią masinę renovaciją. Iš dvidešimties Panevėžio butų ūkio administruojamų ir į pirmąjį renovacijos etapą Savivaldybės įtrauktų namų statybos rangos darbai nupirkti dar tik trims.
22-iejų butų namo Prekybos gatvėje renovacija gyventojams atsieis 554 tūkst. litų, 20-ies butų Kniaudiškių gatvėje – 667 tūkst. litų. Kol kas brangiausiai už būsto atnaujinimą klos 48 butų Vilties g. 16-o namo gyventojai – 1 mln. 80 tūkst. litų.
Palyginti su Vilniaus bendrovės „Miesto renovacija“ parengtais investiciniais projektais, nupirktų darbų kainos sumažėjo labai nedaug – vos nuo 1,5 iki 5 proc. Nors Aplinkos ministerijos ir naująjį daugiabučių namų atnaujinimo programos modelį įgyvendinančios pernai vasarį sukurtos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovai žadėjo, esą po viešųjų pirkimų konkursų rangos darbai atpigs bent 10 proc. ir net daugiau. „Mes dar labai džiaugiamės, kad mūsų paskelbtuose konkursuose renovacijos darbams atsiranda dalyvių, – atvirai sako Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys. – Yra rajonų, kurie jau po 4–5 kartus skelbė konkursus ir nė vieno rangovo nesulaukė.“
Statybininkai dėl Panevėžio nesivaržo
Renovacijos darbų viešųjų pirkimų konkursai vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Pirkimuose gali dalyvauti tik įmonės, atitinkančios tam tikrus reikalavimus. Į CPO katalogą įtraukta 61 rangos darbų pirkimuose dalyvaujanti įmonė.
„Centrinė perkančioji organizacija parinkusi labai griežtus kriterijus statybinėms firmoms, kurios galėtų siūlyti savo paslaugas. Todėl kai kurios įmonės tiesiog neteikia savo pasiūlymų ir nėra į katalogą įtrauktos. O mes negalime rangovo rinktis ne iš katalogo – tai gali daryti tik savarankiškai renovaciją atliekanti bendrija“, – aiškina G. Ruzgys.
Anot jo, CPO kataloge įrašytos tik trys statybų įmonės iš Panevėžio. Nors konkursuose renovuoti daugiabučius Aukštaitijos sostinėje turi teisę dalyvauti visos į katalogą įrašytos įmonės, ne tik panevėžietės, pasak G. Ruzgio, statybininkai iš kitų miestų renovuoti mūsų daugiabučių nesiveržia. Kol kas Panevėžio butų ūkio skelbtuose trijuose konkursuose kartu su panevėžiečiais statybininkais dėl užsakymų varžytis norą pareiškė tik viena įmonė iš Kauno, tačiau ir šioji vėliau persigalvojo ir savo pasiūlymą atsiėmė. Nuleisti kainą? Nieko panašaus!
Renovacijos laukiančių daugiabučių gyventojai pripažįsta pakliuvę į spąstus, iš kurių nebėra kaip ištrūkti: seni ir jau trupantys namai šaukiasi atnaujinami, o viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujantys statybininkai tuo naudojasi ir kelia kainas.
Vilties gatvės 16-o namo 38 kv. m bute gyvenančiai bendrijos pirmininko pavaduotojai Aleksandrai Vilkienei investicinio projekto rengėjai apskaičiavo, jog namo renovacija kainuos apie 13 tūkst. litų.
Moteris pasakoja tokios sumos neišsigandusi, nes tikėjo, kad rangos darbų konkursas kainą gerokai numuš. „Buvo kalbėta, kad po rangos konkurso renovacija atpigs bent 20 procentų. Dabar jau matau, kad nieko panašaus“, – moja ranka A. Vilkienė.
Anot jos, prieš konkursą namo apžiūrėti atvykę vienos Panevėžio statybų įmonės atstovai džiaugėsi, kad statybininkams bus patogu dirbti.
„Taip išgyrė, kad namas labai patogus renovuoti, kad nori šito užsakymo. Pasiūliau: jei taip nori konkursą laimėti, tegul gerokai sumažina kainą. Bet įmonės atstovas iš karto pareiškė, kad net nesiruošia to daryti. Konkurse jie liko antri“, – pasakojo A. Vilkienė.
Gyventoją stebina, kad perkant darbus per CPO bendrija buvo pastatyta prieš įvykusį pirkimo procedūros faktą nepaliekant teisės rinktis – renkantis rangovą bendrijos nuomonės nebuvo atsiklausta.
Brangu, bet nėra išeities
Vilties g. 16-ąjį namą renovuoti laimėjusi įmonė, anot bendrijos pirmininko pavaduotojos, name dar nė akių nerodžiusi. Nors laimėtojai delsia, gyventojai viliasi, kad statybininkai iki pavasario spės ir techninį, ir darbo projektus parengti, kad atšilus orams startuotų statybos darbai.
A. Vilkienė neslepia, kad daugeliui gyventojų namo renovacija bus finansiškai skausminga, tačiau kitos išeities 1962-aisiais statytame name gyvenantys žmonės neturi.
„Vizualiai namas atrodo neblogai, bet tik pirmas žvilgsnis toks geras. Vienoje sienoje jau ne kartą glaistėme plyšius, matome, kad be pabaigos – visą sieną reikia tvirtinti. Per stogą ir sienas išeina daug šilumos, todėl už šildymą mokame gana brangiai. Renovuoti namą būtina, statybininkai tuo ir naudojasi“, – bėdas vardijo A. Vilkienė.
Prekybos gatvės 5-ojo namo pirmininkas Jonas Sologubas mano, kad renovacija, nors ir nepigi, vis tiek atsipirks. Pernai per žiemos šalčius vyras už 63 kv. m buto šildymą mokėdavo apie 500 litų. J. Sologubas teigia pats įsitikinęs, jog apšiltinti sienas efektyvu.
„Tėvų namo apšiltintoje dalyje vakare pakūrenus ryte laikosi 18 laipsnių šiluma, neapšiltintoje – vos 13…“ – teigė bendrijos pirmininkas.
Išsigando pamatę kainą
Iš renovacijos pirmajame etape pageidavusių dviejų dešimčių Panevėžio butų ūkio administruojamų daugiabučių, anot G. Ruzgio, garantuoti, kad bus atnaujinami, tik vienuolika. Dviejų bendrijų pirmininkams tenka patikslinti dokumentus, nes sutikimus dėl namo renovacijos buvo pasirašę nuosavybės juose neturintys asmenys – butų savininkų giminaičiai ar panašiai. Vieno namo renovacijos perspektyva liko neaiški gyventojams nesutarus, kaip turėtų būti atnaujintas fasadas.
Dar septynių daugiabučių gyventojų dauguma visuotiniuose susirinkimuose pareiškė renovacijos nepageidaujantys, nors prieš tai buvo pateikę preliminarius sutikimus. Iš jų dviejų namų bendrijos nusprendė renovaciją perimti į savo rankas – atsisakyti Savivaldybės šiam reikalui paskirtojo Panevėžio butų ūkio pagalbos.
„Jie nutarė, kad jiems neparanku renovuoti namus per Savivaldybę, nes rangovas statybos darbams atlikti turi būti perkamas per centrinę perkančiąją organizaciją. Jie mano, kad geriausiabus patiems pasikviesti keletą statybos įmonių, kad jos varžytųsi dėl užsakymų“, – teigė G. Ruzgys.
Apsisprendusioms savarankiškai renovuoti daugiabutį arba iš viso renovacijos atsisakiusioms bendrijoms, pasak G. Ruzgio, už parengtąjį, bet neįtikusį investicinį projektą sumokėti nebus reikalaujama – už šį darbą apmoka Europos Sąjunga.
Naudojasi padėtimi
Panevėžio daugiabučiams renovacijos investicinius projektus rengusios Vilniaus įmonės „Miesto renovacija“ direktorius Mindaugas Šimkus nesistebi, kad jų nurodytos kainos kone nesiskiria nuo pasiūlytųjų rangos darbų konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių.
M. Šimkus įžvelgia keletą priežasčių, dėl ko būsto renovacijai pasiryžę gyventojai neturėtų tikėtis ryškaus atpigimo.
Anot jo, didžiausia bėda, kodėl gyventojams brangu, – tvarka, kai viešųjų pirkimų konkursai skelbiami iš karto dviem darbams atlikti: tas pats laimėtojas rengia ir techninį projektą, ir atlieka renovaciją. Pasak M. Šimkaus, jei namą statytųsi eilinis žmogus, pirmiausia jis užsisakytų techninį projektą ir tik jau jį turėdamas ieškotų, kas pagal jį pastatytų namą.
„Dabar gi taupant laiką konkurse kartu perkami ir statybos darbai, ir techninis projektas. Mes, remdamiesi šiandieniniais įkainiais, investiciniame projekte surašome apytikslę darbų vertę. Statybų įmonės tai mato ir siūlo savąsias kainas, kuo artimesnes nurodytoms mūsiškėms, prie jų tempia techninį projektą. Kuri statybų įmonė parengs projektą taip, kad uždirbtų mažiau nei gali“, – mano projektuotojas.
