Šis finansavimas bus skirtas ne tik šiems „Air Baltic“ maršrutams, bet ir būsimiems rizikos pasidalijimo partnerystės susitarimams su oro bendrovėmis, kurios bus pasirinktos konkurso būdu ir skraidins Lietuvai strategiškai svarbiomis kryptimis.
Pagal tokias sutartis kryptims esant nepelningoms LTOU bendrovėms kompensuoja nuostolius, o kai skrydžiai tamps pelningi, jos pinigus grąžins.
„Projektas paremtas rizikos pasidalijimo partnerystės susitarimu tarp LTOU ir oro bendrovės. Susitarimais siekiama sumažinti galimą oro bendrovės riziką pradedant skrydžius tarp konkrečių oro uostų, o tai reiškia, kad LTOU taip pat reikia investuoti lėšas į konkrečius maršrutus“, – Vyriausybės nutarimo projekte teigia ministerija.
Pasak jos, šiemet ketinama skelbti dar tris tokius pat pernai pradėto maršrutų į Europos miestus plėtros skatinimo projekto konkursus. Tarp naujų krypčių, tikėtina, bus ir Vokietija, ketinanti dislokuoti brigadą Lietuvoje.
„Ilgalaikėje perspektyvoje šis modelis bus taikomas ir kitiems maršrutams, kurie yra komerciškai perspektyvūs ir prisideda prie ilgalaikio Lietuvos pasiekiamumo didinimo“, – aiškina ministerija.
Pirmąjį konkursą, kurį laimėjo „Air Baltic“, LTOU paskelbė pernai lapkričio pabaigoje. Pasak bendrovės, tarp atrankos kriterijų buvo globali bilietų įsigijimo sistema, vietų skaičius orlaivyje, skrydžių dažnis, jungiamųjų skrydžių galimybės ir kiti patogiam susisiekimui svarbūs faktoriai.
Pasak ministerijos, parengtas verslo planas, kuris vertino valstybės investicijos dydį ir laukiamą grąžą, parodė, kad investicija yra finansiškai atsiperkanti – ji valstybei generuos grąžą tiek netiesiogiai, tiek ir tiesiogiai: netiesiogiai ji bus generuojama dėl išaugusio atvykstančiųjų turistų ir papildomų investicijų skaičiaus, o tiesiogiai – dėl išaugusio bendrovės veiklos pelningumo, o kartu ir didesnių dividendų bei pelno mokesčio.
„Vertinama, kad viso rizikos pasidalijimo partnerystės modelio įgyvendinimas teiks Lietuvai grynąją naudą, kadangi viso maršrutų plėtros skatinimo projekto grynoji dabartinė vertė rodo, kad galima nauda sieks apie 1,1 mlrd. eurų“, – teigia ministerija.
„Teigiami rizikos pasidalijimo partnerystės modelio įgyvendinimo finansiniai rodikliai, rodantys palaipsnį LTOU pelningumo didinimą, yra esminė sutarčių sudarymo su oro bendrovėmis sąlyga“, – pridūrė ji.
Susisiekimo ministerijos teigimu, lėšos skiriamos iš jai skirtų šių metų asignavimų.
„Air Baltic“ nuo gegužės iš Vilniaus skraidina į Hamburgą ir Lisaboną, per kur keliautojai iš Lietuvos du kartus per savaitę visus metus gali skristi į daugelį pasaulio miestų.
Pagal 2023 metais pradėtą naują skrydžių skatinimo modelį jau vyksta skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio – nuo pernai spalio juos atlieka Lenkijos bendrovė LOT.
„Air Baltic“ yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, Vilniuje nuolat bazuojami du bendrovės orlaiviai.
