oro uostai

Spalio pabaigoje prasidėsiantis aviacijos žiemos sezonas į skrydžių tvarkaraščius ne tik sugražins kryptis į Tenerifę, Dubajų ir Gran Kanariją, bet ir pasiūlys naujas kryptis į Diuseldorfą, Oslą ir Belfastą. Lietuvos oro uostų duomenimis, šią žiemą iš Vilniaus oro uosto numatytos 45 reguliarios skrydžių kryptys, iš Kauno – 19, o iš Palangos – 6. Viso žiemos skrydžių sezone bus vykdoma 70 reguliarių krypčių.

Išsisklaidžius dideliam rūkui ir pagerėjus matomumui, Kauno oro uostas antradienį prieš vidurdienį atnaujino veiklą, pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Tadas Vasiliauskas.  „Matomumas yra pagerėjęs, tačiau įtaka būsimiems dienos skrydžiams dėl rūko dar gali būti fiksuojama. (...) Informaciją apie kitus skrydžius kviečiame sekti oro uosto svetainėje, o keleiviai dėl visos reikalingos informacijos turėtų bendrauti tiesiogiai su oro bendrovėmis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) rugpjūtį aptarnavo rekordinį skaičių keleivių – 664 tūkst., arba 10 proc. daugiau nei prieš metus ir 7 proc. daugiau nei 2019-ųjų rugpjūtį. „Tai jau trečias šių metų vasaros sezono mėnuo, kai gerinamas per mėnesį aptarnautų keleivių visų laikų rekordas tinkle“, – ketvirtadieni pranešė LTOU. Per Vilniaus oro uostą rugpjūtį keliavo 478 tūkst. keleivių (7 proc. daugiau nei prieš metus), Kauno – 145 tūkst. (16 proc.

Visame pasaulyje penktadienį sutrikus informacinėms sistemoms, Lietuvos oro uostai sako, kad skrydžiai kol kas vyksta įprastai, keleiviai įtakos neturėtų jausti. „Kol kas didesni, globalūs sutrikimai, mūsų žiniomis, yra labiau oro bendrovių sistemose, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. – Pagal informaciją, kurią gauname iš oro bendroves aptarnaujančių antžeminių paslaugų bendrovių, įtaka minimali. Keleiviai kol kas jos neturėtų jausti.

Skirtingose pasaulio valstybėse fiksuojami dideli ryšio sutrikimai, kurie paveikė bankų, oro linijų bendrovių ir kitų institucijų veiklą. Lietuvos oro uostų atstovai skelbia, ką daryti gyventojams, jeigu keliaujate užsienyje ir susidūrėte su trikdžiais. Naujienų portalas tv3.lt jau skelbė, kad liepos 19-ąją keliautojai susidūrė su netikėtais oro linijų „Wizzair“ ir „Ryanair“ trikdžiais savitarnos tinklapyje.

Dėl neplanuotų streikų Paryžiuje „Ryanair“ šiandien (birželio 6 d.) buvo priversta atšaukti beveik 100 skrydžių iš Jungtinės Karalystės oro uostų. Skrydžių bendrovė atšaukia skrydžius iš Birmingemo, Mančesterio, Lydso, Edinburgo ir Belfasto, o tai gali paveikti tūkstančius Didžiosios Britanijos poilsiautojų.

Siekiant tęsti skrydžių tarp Vilniaus bei Kauno ir kitų svarbių pasaulio miestų plėtrą Vyriausybė trečiadienį leido 5 mln. eurų padidinti valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) įstatinį kapitalą. Papildomos lėšos skiriamos iš Susisiekimo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų, pranešė Susisiekimo ministerija.

Nekaltas telefono įkrovimas oro uoste gali pasibaigti nutekintais asmens duomenimis – kibernetiniai nusikaltėliai nusitaikė ir į keliautojus, kuriuos jau perspėjo JAV žvalgybos ir saugumo tarnyba (FBI). Prisijungus prie bendro naudojimo įkrovimo stotelių, sukčiai gali įsilaužti į jūsų telefoną ar įdiegti jame kenkėjiškų programų.

Nemokamo geriamojo vandens stoteles įrengę Lietuvos oro uostai (LTOU) teigia, kad jos  pasiteisino. „Geriamojo vandens stotelės pasiteisino, keleiviai noriai naudojasi galimybe nemokamai prisipilti geriamojo vandens, o mes nuolat ieškome tvarių sprendimų, kad būtų ir patogu keleiviams, ir saugu mūsų visų aplinkai“, – BNS teigė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos oro uostai (LTOU) kovo pradžioje pasirašius investicinio modelio sutartį su Latvijos bendrove „Air Baltic“, laimėjusia reguliarių skrydžių iš Vilniaus į Hamburgą ir Lisaboną operatoriaus atranką, Vyriausybei siūloma 5 mln. eurų padidinti LTOU įstatinį kapitalą.

Lietuvos oro uostų (LTOU) naujai paskirtos valdybos pirmininku tapo Gediminas Almantas. „Naujos kadencijos valdyba išsiskiria tarptautinės plėtros, aviacijos, infrastruktūros projektų valdymo ir skaitmenizavimo kompetencijomis. Šių kompetencijų derinys tiksliai atliepia šios kadencijos strateginius uždavinius“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Almantas.

Nuo kovo 23 d. darbą pradės nauja AB Lietuvos oro uostai valdyba. Ją sudarys 4 nepriklausomi valdybos nariai ir vienas - Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Aviacijos sektorius šiuo metu išgyvena permainų laikotarpį – statomi nauji oro uostų terminalai, atveriamos naujos skrydžių kryptys.

Šią savaitę Lietuvos oro uostams (LOU) pristačius ilgalaikį tinklo plėtros planą iki 2052 m., bendrovės generalinis direktorius Simonas Bartkus tvirtina, kad pagrindiniai prioritetai yra sukoncentruoti iki 2030 m., ypač kalbant apie Vilniaus oro uostą. Pasak jo, per artimiausius kelerius metus numatoma sostinėje pradėti atvykimo terminalo statybą. „Yra numatyta pradėti vidurinės dalies rekonstrukciją, dabartinės registracijos salės, kuri turės visai kitą funkciją po 2025-ų metų.

Rusijos sostinės Maskvos oro uostuose Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskij įvestas specialus planas „Kovior“, skelbiama vietos informavimo priemonių pranešimuose. Visi lėktuvai nukreipiami į vienintelį likusį dirbantį Šeremetjevo oro uostą. „Baza“ skelbiama, kad jau sustabdyti keli skrydžiai: tiek besileidžiančių lėktuvų, tiek ir kylančių.

Lietuvos oro uostams (LTOU) tikintis, kad kitų metų pavasarį ir vasarą keleivių srautai sugrįš į priešpandeminį lygį, įmonė ieško dar beveik 40 darbuotojų – 35 keleivių patikros, oro uosto saugumo specialistų ir trijų terminalo asistentų. Didžioji jų dalis bus įdarbinta Vilniuje, pranešė LTOU. „35 žmonės yra konkrečiai į Vilnių ir dauguma jų yra aviacijos saugumo inspektoriai, dar papildomai asistentai yra.

Lietuvos oro uostų finansų vadovu nuo lapkričio 30 dienos tapo beveik tris dešimtmečius apskaitos ir finansų srityje dirbantis specialistas Petras Akstinas. „Nemažą karjeros dalį dirbau įvairiuose versluose Lietuvoje ir užsienyje, šiame karjeros etape norėčiau prisidėti prie Lietuvos pasiekiamumo oru plėtros ir pačios organizacijos veiklos vystymo“, – pranešime sakė P. Akstinas. „Esu pasiruošęs organizuoti efektyvų finansų funkcijos darbą, optimizuoti su tuo susijusius procesus.

Dėl prastų oro sąlygų Lietuvos oro uostai ketvirtadienį dirba įprastai, tačiau vėlavo du skrydžiai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad ketvirtadienį vėlavo skrydis iš Rygos į Vilnių, o Palangoje nenusileido lėktuvas iš Kopenhagos. „Iš Rygos tiesiog neatskrido lėktuvas į Vilnių, bet dabar jau skrydis yra įvykęs. O po vidurnakčio Palangos oro uoste dėl vėjo nenusileido iš Kopenhagos orlaivis, bet jis pavėlintu laiku leisis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Įvertinus situaciją ir detaliai patikrinus bendrąsias Vilniaus oro uosto erdves registracijos į skrydžius tęsiamos, keleiviai vėl leidžiami į terminalus, informacija apie galimą sprogmens pavojų nepasitvirtino. Jau anksčiau pranešta, kad po visų reikalingų patikrų ir rizikos vertinimo visos operacijos Kauno oro uoste taip pat buvo atnaujintos įprasta tvarka.

Trijuose Lietuvos oro uostuose spalį fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, tikimasi, kad jų skaičius viršys 600 tūkst., sako Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. „Šių metų spalio mėnesį per Lietuvos oro uostus, tikime, kad bus viršytas 600 tūkst. keleivių srautas“, – pirmadienį žurnalistams Vilniaus oro uoste teigė S. Bartkus.

Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) nekomentuoja, ar aviacijos saugumo ir keleivių patikros procedūros Vilniaus oro uoste sustiprintos po to, kai jas patikrino Europos Komisijos (EK) inspektoriai, radę nemažai trūkumų.  „Įvairaus pobūdžio auditai ir inspekcijos oro uostuose vyksta periodiškai, šiemet jų turėjome beveik dešimt, vien šį rudenį vyko du.

Prancūzijoje dėl gautų elektroninių laiškų su grasinimais įvykdyti atakas trečiadienį buvo evakuoti šeši oro uostai, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis policijoje. Evakuacija Lilio, Liono, Nanto, Nicos, Tulūzos ir Bovė netoli Paryžiaus oro uostuose sudarys sąlygas pareigūnams „išsklaidyti bet kokias abejones“, sakė šaltinis.

Lietuvos oro uostų (LTOU) keleivių srautas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku, o skrydžių padaugėjo 4 proc., pranešė LTOU. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis sako, kad rezultatai prilygo iki pandemijos buvusiam srautui.

Nuo spalio pradžios prie Lietuvos oro uostų prisijungė nauja personalo vadovė Natalija Andreičiuk. Prieš prisijungdama prie Lietuvos oro uostų komandos daugiau nei dešimt metų N.Andreičiuk dirbo „Sanitex“ grupėje, kur užėmė personalo vadovės Baltijos šalims poziciją. „Džiaugiuosi prisijungusi prie vienintelės tokios Lietuvoje organizacijos, kuri rūpinasi net trimis oro uostais.

Reguliariai iš Vilniaus į Tel Avivą skraidinančių bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skrydžiai kol kas vyksta, kaip suplanuota, sako Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Tadas Vasiliauskas. „Kol kas mes neturime informacijos apie atšauktus skrydžius. Jie vyksta taip, kaip suplanuota – iš viso penki skrydžiai per savaitę, tik iš Vilniaus ir juos vykdo tik dvi bendrovės – „Ryanair“ ir „Wizz Air“, – pirmadienį BNS sakė T. Vasiliauskas.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir patikros procedūrų Vilniaus oro uoste driekiantis eilėms, Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus teigia, kad neseniai atliktas oro uosto saugumo auditas nėra pagrindinė procedūrų griežtinimo priežastis.

Nuo spalio 1 dienos griežtėjant laikinų leidimų išdavimo tvarkai dirbti Lietuvos oro uostuose, Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) nerimauja, kad leidimų reikės laukti kur kas ilgiau, o aviacijos verslui pritrūks darbuotojų. Tuo metu Lietuvos oro uostai teigia, kad tvarką būtina keisti dėl Europos Komisijos įpareigojimo, tačiau atmeta nuogąstavimus, kad pokyčius kaip nors pajus keleiviai.

Rugpjūčio 16 dieną Lietuvos oro uostai pradėjo naują etapą – bendrovės vadovu tapo aviacijos ir transporto specialistas Simonas Bartkus. Naujasis oro uosto vadovas sako, kad vis dar pažindinasi su organizacija, nors aviacija jam tikrai nėra nauja sritis – S. Bartkus jau 2009-2013 metais dirbo vienoje iš bendrovės pirmtakių – Vilniaus oro uoste.

Naujasis Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus sako, kad galimos naujos Madrido ir Ženevos kryptys turėtų strateginę reikšmę Lietuvos pasiekiamumui. „Jei kalbėtume apie dažnių didinimą, pirmiausia matyčiau Miuncheną, Paryžių, Briuselį. Jei kalbėtume apie naujų krypčių atsiradimą, matyčiau Madridą, Ženevą. Jų atsiradimas galėtų turėti strateginę reikšmę Lietuvos pasiekiamumui“, – interviu BNS sakė S. Bartkus.

Daugėjant labai svarbių asmenų vizitų į Lietuvą ir Lietuvos oro uostams tampant akcine bendrove, Susisiekimo ministerija siūlo iš valstybės biudžeto finansuoti visas tokių asmenų aptarnavimo šalies oro uostuose išlaidas, o ne mažą dalį, kaip yra dabar.  Lėšos tam būtų numatytos ministerijos asignavimuose. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė, o jei jis būtų teigiamas, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2024 metų sausio.

Oro uoste visada netrūksta veiksmo, čia šurmuliuoja smagūs poilsiautojai, tačiau ne visi į oro uostą atvyksta savo noru – taip gali būti išgabenamos ir prekybos žmonėmis aukos. Tad oro uoste pastebėję tai nedelskite ir nelikite abejingi. Vilniaus oro uostas socialiniuose tinkluose pasidalino kreipimusi į keliautojus su prašymu pastebėjus kelis dalykus nelikti abejingais.

Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi paskirtas aviacijos ir transporto specialistas Simonas Bartkus, iki šiol vadovavęs „Girtekos“ grupės marketingui ir komunikacijai. Atrankoje jis įveikė aštuonis kandidatus. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančiai bendrovei S. Bartkus pradės vadovauti rugpjūčio 16 dieną, pranešė Susisiekimo ministerija. „Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie ambicingos ir ryžtingos Lietuvos oro uostų komandos.

Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu iki 2,8 mln., o trijuose oro uostuos  įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių – 2,5 proc. daugiau. Per šių metų sausį–birželį Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 17 proc. iki 2 mln. keleivių, Kauno – augo 24 proc. iki 640 tūkst., Palangos – 36 proc. iki 150 tūkst. keleivių, pranešė Lietuvos oro uostai.  Tuo metu skrydžių skaičius Vilniuje augo 1 proc. iki 17,9 tūkst., Kaune – 5,7 proc. iki 5,3 tūkst.

Nuo intensyviausių paskutinių poros savaičių iki įstabiausių lėktuvų bei sutiktų atstovų – tokiais įspūdžiais apie neseniai pirmą kartą Lietuvoje vykusį NATO suvažiavimą dalinasi antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės darbuotojai, rašoma pranešime spaudai. Jų teigimu, nors nemažai delegacijų stebėjosi, kad Lietuvoje labai maži oro uostai ir gali talpinti ribotą orlaivių skaičių, tačiau skrydžiai ir visi procesai pavyko labai sklandžiai.

Dėl oro uostų ir oro bendrovių darbuotojų streikų Europoje šeštadienį atšaukta šimtai skrydžių, per vasaros turizmo piką įstrigo tūkstančiai keliautojų. Italijoje dėl lėktuvus ant žemės aptarnaujančių darbuotojų streiko atšaukta maždaug 1 tūkst. vidaus ir tarptautinių skrydžių, pranešė oro uostų ir oro bendrovių vadovai. Tuo metu Belgijos Šarlerua oro uoste atšaukta 120 šeštadienio ir sekmadienio skrydžių, nes dėl darbo sąlygų streikuoja pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pilotai.

Vilniuje šią savaitę vykusio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip pusšimtį specialių orlaivių. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos oro uostai, orlaivių judėjimo piko metu komerciniai ir delegacijų lėktuvai Vilniaus oro uoste kilo ir leidosi kas 3-4 minutes.  Nusileidus NATO viršūnių susitikimo delegacijų lėktuvams, skrydžiai Vilniuje buvo ribojami nuo liepos 11-osios vidurdienio iki liepos 12-osios 16 valandos.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad nuo birželio 24 d. VĮ Lietuvos oro uostams laikinai vadovaus Vidas Kšanas, šioje įmonėje einantis Saugos ir saugumo departamento direktoriaus pareigas. Jis pakeis iki šiol laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjusį Aurimą Stikliūną.

Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško Kauno oro uosto plėtros rangovų – šią savaitę bendrovė paskelbė keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros konkursus, kurių preliminari vertė siekia daugiau nei 30 mln. eurų. Dokumentuose nurodoma, kad dabartinis terminalas nebeužtikrina keleivių pralaidumo, todėl pirmame pastato aukšte bus išplečiama bagažo atsiėmimo zona, rengiami nauji komerciniai plotai, didinama ne Šengeno atvykimo zona, o eskalatoriai bus keičiami į važiuojančius takelius.

Lietuvos oro uostai praneša, kad visiems, mėgstantiems stebėti ar fotografuoti lėktuvus, tokia galimybė išliks ir per didžiausią bei svarbiausią renginį Lietuvos istorijoje – NATO viršūnių susitikimą. Atvykstančių ir išvykstančių delegacijų lėktuvų nusileidimą ir pakilimą Vilniaus oro uoste bus galima stebėti iš tam specialiai pritaikytos lėktuvų stebėjimo aikštelės. Kitose Vilniaus oro uosto vietose (greta oro uosto teritorijos) to daryti nebus galima.

Lietuvos oro uostuose šiemet sulaikius kelis į Rusiją skridusius privačius orlaivius, taip galbūt siekusius apeiti tarptautines sankcijas, nuo šiol nereguliarūs skrydžiai derinami iš anksto, pranešė bendrovė Lietuvos oro uostai. Nauja tvarka netaikoma reguliariems arba dėl gedimų turintiems skubiai leistis Lietuvoje lėktuvams.

Ketvirtadienį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, bus apriboti skrydžiai virš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, tačiau kitur jų tvarka nesikeis, sako susisiekimo ministro Marius Skuodis.   „Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia.

Ženevos oro uoste ant kilimo ir tūpimo tako susirinkę žmonės antradienį buvo sutrikdę skrydžius, pranešė oro uosto administracija. Be to, dešimtys klimato aktyvistų blokavo netoliese vykstantį Europos verslo aviacijos suvažiavimą ir parodą (EBACE2023). „Ženevos oro uoste dėl žmonių įsiveržimo ant tako oro eismas buvo laikinai sutrikdytas. Jis bus palaipsniui atnaujintas nuo 12 val. 40 min. (vietos, 13 val. 40 min. Lietuvos laiku)“, – skelbiama oro uosto oficialioje tviterio paskyroje.

LRT radijui trečiadienį paskelbus, kad Vilniaus ir Palangos oro uostuose kuro bazių operatoriaus veiklą vykdanti įmonė „Baltjet“ yra kontroliuojama bendrovės, kurios vienas akcininkų yra susijęs su Kremliumi ir artimiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba sako, kad Lietuvos oro uostai turi peržiūrėti visas sudarytas sutartis.

Lietuvos oro uostai trečiadienį pranešė kreipęsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydami patikrinti ir įvertinti kuro bazių operatoriaus Vilniaus ir Palangos oro uostuose atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Tarp planuojamų maršrutų – tiek verslo keleiviams patrauklios kryptys, tiek poilsiautojų pamėgti Europos miestai, tinkami poilsinėms ir pažintinėms kelionėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Pirmaisiais metų mėnesiais stebėjome išskirtinius aviacijos atsigavimo tempus.

Ketvirtadienio buvo gauti anoniminiai pranešimai, kad Lietuvoje užminuoti visi oro uostai, teismai, savivaldybių administracijos ir policijos skyriai. Pranešimą taip pat gavo „15min“ redakcija. Grasinantys pranešimai buvo gauti elektroniniu paštu, BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, Generalinei prokuratūrai atsiųstame laiške rašoma, kad sprogmenys padėti Vilniaus ir Kauno savivaldybėse.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ trečiadienį pranešė, kad dėl galimai didelio masto su kompiuterinėmis sistemomis susijusių problemų priversta atšaukti ar atidėti įvairių oro linijų skrydžius. Bendrovė iš karto nepatikslino, kurie oro uostai paveikti, tačiau Frankfurto oro uoste esančiuose ekranuose, kuriuose skelbiama išvykimų informaciją, buvo regėti daugybė atšaukimų. „Šiuo metu grupės „Lufthansa“ oro linijų bendrovių veiklą paveikė IT gedimas“, – tviteryje parašė vežėja.

Šiemet vietoj planuotų 5,9 mln. eurų skrydžių labai svarbiomis kryptimis iš Lietuvos skatinimui numačius tik 2 mln. eurų, laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad esminis prioritetas yra ne kuo daugiau krypčių, o pasiekiamumo pagerinimas, pirmiausiai – su Londonu.  Pasak A. Stikliūno, kuo daugiau skrydžių į Londoną ir iš jo pasitarnautų tiek pritraukiant užsienio investuotojų, tiek turistų.

Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas (LTOU) Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių kainos Europoje šiais metais turėtų būti didesnės nei 2022-aisiais, o tam daugiausiai įtakos turės auganti paklausa, degalų sąnaudos, aukšta infliacija ir kitos globalios tendencijos. Tačiau oro bendrovėms konkuruojant dėl kai kurių krypčių, dalis bilietų gali būti ir pigesni.

Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau.  Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą. „Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas.