„Reitingų“ redaktorius apie slepiamus mokinių pasiekimus: viena versijų – užkliuvome Landsbergių šeimai, nes jiems reitingavimas nepalankus

Apie ministerijos sprendimą ir privačių mokyklų interesus G. Sarafinas papasakojo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“.

Šių metų rugsėjį kilo ginčas tarp ŠMSM ir žurnalo „Reitingai“ vadovybės dėl duomenų apie ugdymo įstaigas ir jų veiklos rodiklių skelbimo. G. Sarafinas ministerijos sprendimą kritikuoja, nes tai, pasak jo, mažina skaidrumą, taip pat tai atveria kelią manipuliacijoms. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Emocingas Šimonytės ir Žemaitaičio ginčas dėl Landsbergio: premjere, jis negali būti ministru

Dėl Landsbergienės mokyklos statybų – kreipimaisi į Nacionalinę žemės tarnybą ir savivaldybę

Landsbergis: Navalno komandos kaltinimai – rimti, institucijos Volkovo užpuolimą tiria

„Seniau būdavo pateikiama labai daug duomenų visai švietimo bendruomenei, mokyklas būdavo galima vertinti įvairias pjūviais: kiek mokinių laikė egzaminus, kiek išlaikė, kiek neišlaikė, kokius balus gauna, kiek įstoja. 

Dabar viskas yra susiaurinta ir pateikiama daug šalutinių duomenų. Kalbant apie mokymosi rezultatus pateikiamas vienas duomuo: vidurkis. Pavyzdžiui, koks visos mokyklos mokinių biologijos vidurkis. Nežinau, ar jums tai daug ką pasako – biologija – 63, chemija – 38“, – tv3.lt laidoje kalbėjo G. Sarafinas.

Tokį pasiekimų rodiklį švietimo ekspertas palygina su ligonine: „Tai tas pats, kas pateikti visos ligoninės ligonių bendrą temperatūrą, pavyzdžiui, 37,3 laipsnio – ką tai sako apie visą ligoninę?“ 

Vietoje aktualių akademinių pasiekimų dabar galima gauti kitokios informacijos, kurios aktualumu G. Sarafinas abejoja.  

„Nežinau, ar šeimoms yra svarbu žinoti mokyklos plotą kvadratiniais metais, wifi prieigos taškų skaičių, mokytojų stažą, būrelių lankymą“, – teigia G. Sarafinas. 

Iš ministerijos sulaukė įžeidimų

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius neatmeta galimybės, kad ministerija sprendimą nebeviešinti tam tikrų duomenų priėmė dėl sulauktos kritikos iš švietimo ekspertų. Anot pašnekovo, atėję į valdžią valdantieji turėjo grandiozinį planą nuveikti milžiniškus darbus švietime ir užsimojo per plačiai. To rezultatas – per nepilnus 4 metus nuvirto trys švietimo ministrai, vienas viceministras, Nacionalinės švietimo agentūros vadovė.

„Mes (žurnalistai – aut. past.) esame tokie pobjauriai ir apie tai nuolat šnekame. Dažnu atveju remiamės duomenimis. O kaip užgniaužti tuos rimtus ir kritiškus šnekėtojus – tai neduoti duomenų“, – sako G. Sarafinas.

Laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ pašnekovas atskleidė, kad ne kartą iš ministerijos yra girdėję, jog žurnalistai politikams trukdo ir kad jie yra tarsi kandys, kurie kenkia visai sistemai. G. Sarafinui yra tekę išgirsti ir daugiau epitetų: „Nežinau, kuo mes nesame pavadinti – mes esame po grindjuostėmis, mes esame profanai, jaukiame sistemą, griauname mokyklas, trukdom ir darom segregaciją“.

Kam reitingai trukdo? 

Skirtumai tarp stipriausių ir silpniausių mokyklų Lietuvoje skaičiuojami ne procentais, o kartais, vienose mokyklose kone visi abiturientai įstoja į aukštąsias mokyklas, o kitose – nei vienas. Dėl to žinoti, į kokią mokyklą geriausia leisti savo atžalą, tėvams yra būtina. Prasti reitingai gadina mokyklos ar savivaldybės įvaizdį, taip pat nepadeda privačių mokyklų marketingui. 

„Skauda silpnoms mokykloms, skauda savivaldybių švietimo skyriams, skauda kai kuriems merams, kad iš visos savivaldybės niekas negali įstoti į mediciną, odontologiją ar aviaciją. Skauda privačioms mokykloms, kurios negali pasididžiuoti prieš tėvelius ar investuotojus“, – apibendrina G. Sarafinas. 

Tėvai, leidžiantys vaikus į privačias mokyklas, yra linkę manyti, kad jei moka didelius pinigus, tai savaime garantuos kokybišką mokslą, bet tokios sąsajos iš tiesų nėra. „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius pasakoja apie atvejus, kai iš privačios mokyklos į valstybinę gimnaziją perėjusiam moksleiviui dėl prasto parengimo siūlo kartoti kursą. 

„Yra mokyklų, kurios į rezultatus žvelgia pro pirštus arba kurios sako, kad mūsų misija yra, jog vaikai gerai jaustųsi. <...> Tokios mokyklos bando transliuoti žinią, kad vaikai gali išmokti nesimokant. Suaugęs žmogus supranta, kad gamtoje taip nebūna – jei nori išmokti, turi intensyviai mokytis.

Vienos mokyklos taip ir sako, kad nereikia čia taip intensyviai varyti, gyvenimu reikia mėgautis, tai mes jums siūlome mėgavimąsi: nebus namų darbų, daug užsiėmimų vyks mieste. Tai patraukliai skamba, bet kai ateina rezultatų matavimas, paaiškėja, kad ir to nemoka, ir čia spraga. Tada tėveliai metasi į korepetitorių samdymą“, – komentuoja G. Sarafinas.

Prasti reitingai kenkia Landsbergienės verlui

Švietimo ekspertas neatmeta galimybės, kad dabartiniams valdantiesiems, kurių daugumą sudaro konservatoriai su Gabrieliumi Landsbergiu priešakyje, netinka mokyklų reitingavimas pagal akademinius pasiekimus, nes ši informacija nėra palanki politiko žmonos Austėjos Landsbergienės verslui. 

„Galima įtarti, kad yra nemažai tiesos. Jiems tėvai kelia klausimus, kodėl jūsų mokykla nėra reitinguose, kodėl jos nėra kituose tyrimuose. Kai kuriuose aspektuose mes pastebime šią (Karalienės Mortos – aut. past.) mokyklą, jeigu kalbame apie verslumo pasiekimus ar sporto pasiekimus, bet ne akademinius rezultatus. O tėvai nori sužinoti ne paskutinę minutę, ką vaikai išmoko per aštuonis metus. <...>  

Dabar yra girdėti signalų lyg bandoma parduoti, ar surasti stipresnį investuotoją, tai jie klausia skaičių, klausia duomenų, pasiekimų visomis plotmėmis. <...> Reikia parodyti vaikų pasiekimus, koks yra atsiperkamumas, kokybės ir kainos santykis. O kai nėra skaičių ir duomenų, nėra kaip įrodyti, tai tada galima užgniaužti, sakyti, kokie čia apsišaukėliai bando lyginti mokyklas“, – teigia G. Sarafinas. 

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.