Atmesdama „Laisvės ir teisingumo“ partijos vadovo Artūro Zuoko kritiką, esą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prie užsienio politikos prileisti nereikėtų, mat kuriama tik „konfliktų politika“, kadenciją baigianti ministrė pirmininkė pabrėžė – šiuo metu Ukrainoje vykstantis Rusijos karas yra sukeltas tikrai ne Lietuvos konservatorių.
„Ką jau ką, bet konservatorių prie užsienio politikos prileisti tikrai nereikėtų. Paskutiniai keturi metai parodė, kad tai yra tik konfliktų kūrimo politika. Daugeliu atvejų sprendimai, kurie buvo priimami konservatorių, prisidengiant labai gražiais lozungais, iš esmės buvo naudingi tam pačiam Putinui“, – LRT debatų metu kalbėjo A. Zuokas.
„Kai jūs sakote, kad užsienio politika yra kažkokių konfliktų politika, tai gal jūs nepastebėjote, tačiau didžiausias geopolitinis konfliktas po Antrojo pasaulinio karo vyksta dabar ir jį sukėlė tikrai ne konservatoriai“, – oponentui atkirto I. Šimonytė.
Tačiau A. Zuoko poziciją parėmė R. Žemaitaitis. Jis priminė, jog Lietuva buvo atsidūrusi tarptautinės erdvės dėmesio centre, kai kilo skandalas, susijęs su Europos Sąjungos (ES) sankcionuotų prekių gabenimu tranzitu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities.
„Čia paprieštarausiu. Premjere, prisiminkite tranzito draudimą į Karaliaučiaus pusę, kai užsienio reikalų ministras sekė pasakas, net neskaitydamas angliškų tekstų, kol galų gale Seimo nariai gavo originalų tekstą dėl draudimų ir neva rekomendacijos drausti per Lietuvą tranzitu važiuoti“, – į I. Šimonytę kreipėsi buvęs Seimo narys.
„Tada, puikiai žinote, įsikišo ir amerikonai, ir Europos Sąjunga, ir pasakė – gerbiamas Gabrieliau (Landsbergi – ELTA), atsisėsk ant nusiraminimo kėdelės“, – tikino R. Žemaitaitis.
Premjerė tokius pareiškimus neigė. Ji priminė, jog Europos Komisija (EK) netrukus pateikė detalesnį paaiškinimą dėl sankcijų vykdymo.
„Nieko panašaus, aš turiu paneigti. Tada buvo išleistos Europos Komisijos gairės, kurios dabar yra tvarkingai taikomos“, – R. Žemaitaičiui atkirto I. Šimonytė.
„Buvo aiškiai pasakyta, kad sankcijos yra taikomos“, – pridūrė ji.
Visgi, tuo metu kritikos sulaukusią užsienio reikalų ministro G. Landsbergio poziciją R. Žemaitaitis pavadino „Krylovo pasakėčia“.
„Aš suprantu, Ingrida, kad jūs jį turite ginti, partijos lyderis, visą tą suprantu, ką turite daryti. Viskas šaunu. Bet šitas žmogus, supraskite, jis negali būti užsienio reikalų ministras ir negali vykdyti tos politikos“, – kartojo „Nemuno aušros“ lyderis, akcentuodamas, jog G. Landsbergio laikysena neskatina kurti ryšio su visuomene.
Tačiau I. Šimonytė netruko atsakyti – anot jos, kalbant apie Lietuvos laikyseną Baltarusijos atžvilgiu, G. Landsbergis nuolat ragino kaimyninės valstybės pilietinę visuomenę atskirti nuo režimo.
„Gabrielius Landsbergis yra tas žmogus, kuris visą laiką gynė atskyrimą Lukašenkos nuo Baltarusijos žmonių. (...) Savo reputacijos sąskaita“, – tikino konservatorių sąrašo į Seimą lyderė.
Tokią poziciją R. Žemaitaitis sutiko su nuostaba.
„Jūs gal juokaujat? (...) Ką mes pasiekėme draudimu šiandieną vežti per Klaipėdos krovą trąšas? Kur šiandieną tos trąšos keliauja?“, – toliau premjerei klausimus kėlė politikas, kartu atsakydamas, jog baltarusiškos trąšos šiuo metu yra vežamos per Rusiją.
Visgi, premjerė patikino, jog toks tranzitas Baltarusijai kainuoja gerokai brangiau, nei eksportuoti trąšas per Klaipėdos uostą. Todėl R. Žemaitaičio matymą ji palygino su Minsko valdžios siekiais atidaryti tranzito kelią per Lietuvą.
„Labai brangiai kainuoja išvežti (trąšas per Rusiją – ELTA). Dėl to ir kovoja visą laiką, kad Lietuva vėl atidarytų tranzitą. Ir jūs, panašu kovojate dėl to paties“, – apibendrino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad 2022 m. birželį įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tuo metu tvirtino atsakingos institucijos, šis draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis. Po mėnesio, liepą, nepaisant, nepaisant Maskvos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad tokia pozicija padėtų deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Vis tik EK liepos viduryje paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
