Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas
Karštų diskusijų visuomenėje sulaukęs referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, mat balsuoti atėjo rekordiškai mažai rinkimų teisę turinčių piliečių. Jų skaičius net nesiekė 15 proc. Valstybei šis referendumas kainavo 13,5 mln. litų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, nors tai ir nemaži pinigai valstybei, tačiau rezultatai parodė, kad visuomenė yra subrendusi ir mąsto kritiškai.
Kaltino atostogas
Norint surengti šį referendumą jo iniciatoriams reikėjo surinkti 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, o už Konstitucijos pataisas sekmadienį balsavo tik 268 tūkst. 920 atėjusiųjų. Pasak politologų, referendumo iniciatoriai patyrė visišką fiasko. Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti bent pusė visų Lietuvos rinkėjų. Remiantis VRK duomenimis, iš atėjusiųjų balsuoti siūlytoms įstatymo pataisoms pritarė 70,78 proc. Z.Vaigausko teigimu, skaičiuojant nuo visų rinkėjų skaičiaus, „taip“ pasakė 10,59 proc., „ne“ – 3,95 proc. rinkėjų, o 85,46 proc. rinkėjų referendume nedalyvavo.
Referendumo organizatoriai dėl žlugusio balsavimo labiausiai kaltino Seimo parinktą laiką, mat daug žmonių šiuo vasaros metu atostogauja ar savaitgalius leidžia ne namie. Pasak referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Juliaus Pankos, valdžia savo pasiekė.
„Ko siekė, tą pasiekė – referendumas neįvyko dėl to, kad vasaros vidurys nėra jam pats palankiausias laikas“, – sakė Tautininkų sąjungos pirmininkas. Tačiau VRK pirmininkas „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad šalies kurortai buvo tinkamai pasiruošę išankstiniam balsavimui ir didesniam rinkėjų antplūdžiui.
Džiaugėsi sąmoningumu
„Valstiečių laikraščio“ kalbinti referendumo kritikai teigė, kad dėl neįvykusio referendumo „kaltas“ ne parinktas laikas, o visuomenės išprusimas. Alytuje gyvenanti Adelė Meškonienė „Valstiečių laikraščiui“ pasidžiaugė, kad Lietuvos visuomenė yra brandi ir gebanti kritiškai mastyti. „Estijoje ir Latvijoje tokių draudimų (neparduoti žemės užsieniečiams – red. past.) nėra. Užsieniečiai masiškai žemių tose šalyse neišpirko. Džiugu, kad lietuviai nepasidavė nepagrįstiems įtikinėjimams, neva būsime pasmerkti netekti savo žemės ir privalėsime tarnauti užsienio ponams“, – sakė alytiškė. Šio Dzūkijos miesto gyventojai itin vieningai boikotavo referendumą.
Anot kauniečio Dainiaus Mačio, neidami balsuoti lietuviai išreiškė norą nelaužyti vieno iš ES narystės įsipareigojimų ir taip sutrukdė prorusiškų referendumo iniciatorių planus. „Žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų Lietuvos narystei ES. Tai grynai prorusiški kėslai, kuriuos, labai apmaudu, inicijavo Tautininkų sąjungos lyderis J.Panka, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo kaunietis. – Džiaugiuosi, kad lietuviai atsakingai įsigilino į referendumo tekstą ir jį vieningai boikotavo. Tikiu, kad visuomenė po šio nevykusio referendumo pamatė tikrąsias tautininkų kortas.“
Didžiausios pievagrybių augintojos Baltijos šalyse „Baltic Champs Group“ savininkas Kęstutis Juščius teigė, kad, uždraudus žemę parduoti užsieniečiams, dėl to labiausiai būtų nukentėję patys lietuviai. „Dauguma kaip tik ir laukia, kada žemę galės įsigyti užsieniečiai, mat ją norima parduoti brangiau. O draudimas būtų sukėlęs priešingą efektą – sumažėjus potencialių pirkėjų ir konkurencijai žemės rinkoje, žemės kaina kristų“, – teigė Šiaulių rajono verslininkas.
Skiepai visuomenei
Seimo narys, liberalas, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo socialinio tinklalapio „Twitter“ paskyroje taip pat džiaugėsi visuomenės apsisprendimu: „Šis referendumas buvo labai geri skiepai Lietuvos visuomenei. Nuo visokio gręžiojimosi atgal.“
Kritikos referendumo iniciatoriai sulaukė ir dėl to, kad siūloma pataisa būtų apribojusi esamų žemės savininkų teises, be to, balsavimui buvo pateikti tarpusavyje visiškai nesusiję klausimai – be draudimo žemę parduoti užsieniečiams, buvo siūloma sumažinti referendumui surengti reikalingą parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.
Remiantis VRK duomenimis, mažiausias aktyvumas referendume buvo Visagine, kur balsavo 8,29 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Aktyviausiai referendume dalyvavo Ignalinos rajono gyventojai – čia savo valią pareiškė 23,78 proc. rinkėjų. Didmiesčiuose aktyvumas buvo mažesnis nei vidutinis – Vilniuje balsavo 11,44 proc., Kaune – 13,77 proc., Klaipėdoje – 12,32 proc., Šiauliuose – 15,34 proc. ir Panevėžyje – 16,01 proc. rinkėjų.
