Žolininkė pripažįsta, kad iki šio pavasario apynių ūglių pati nenaudojo. Žinojo apie jų naudą, bet vis neprisiruošdavo paragauti.
„Paragavau. O paragavus sunku sustoti. Tokie traškūs, malonaus, švelnaus skonio. Galvojau, prisirinksiu ir išbandysiu apynių ūglių špinatų receptą. Nepavyko. Visus žalius suvalgiau. Bet galiu labai gerai įsivaizduoti, kaip būtų skanu. Skinu maždaug 10 cm ūgliukus – jų švelnias viršūnėles“, – pasakoja ji.
Žolininkė pasidalijo ir keletu receptų, kuriuose galite panaudoti apynius:
Svieste pakepinti svogūnus, sumesti apynių ūgliukus, česnakūnę (jei neperaugusi, visą augalą, arba lapelius ir viršūnėles), galima ir pienių pumpurų primesti. Kiek patroškinti, paskaninti druska. O pateikus, apiberti smulkiai pjaustytais svogūnėliais. Aš tokį patiekalą valgau arba užpiltą ant bulvių, ar ant polentos.
Paskrudinti lašinukus, įmesti pjaustytų grybų, kiek paskrudinti, tada sumesti apynių ūgliukus ir palikti pakepti vieną ar dvi minutes. Pateikti su risotto ir lukšto kiaušiniu (radau tokį poached egg vertimą).
Patroškinti ūgliukus naminiame svieste ar alyvuogių aliejuje ir pateikti ant skrudintas duonos.
Tiesiog žalius į žalias salotas.
Dar tinka ir bulvių salotoms paskaninti.
„Mano sode auga laukiniai apyniai. Vyniojasi ant gyvatvorių. Vasarą aš net turiu su jais pakovoti, tiek prisivynioja. Auga ir prie mūsų gatvelės laukiniuose krūmynuose. Apyniai yra vyriški ir moteriški. Ūgliukai gerai nuo visų, bet spurgai bus tik ant moteriškų. Jokių būdu nenaikinu nei vienų, nei kitų, nes noriu į vasaros pabaigą prisirinkti spurgų. Bet apie juos ir rašysiu į vasaros pabaigą“, – sako Jolanta.
Žolininkė pataria renkant apynius pasitikrinti ar jūsų oda jų žalumynams nėra alergiška. Pati apynių žolė šiurkšti, su žvyneliais galinčiais sudirginti odą. Geriau rinkti saugant odą ilgomis rankovėmis.
