Bankas SNORAS, įsigydamas „Lietuvos rytą“, neturėjo jokių politinių ar asmeninių interesų, pareiškė buvęs AB banko SNORAS valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romasis Vaitekūnas.
Anot jo, dienraštis SNORUI buvęs kaip viena iš verslo krypčių.
Penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje R. Vaitekūnas pareiškė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ įsigijimas buvusi klaida. Kiek vėliau jis patikslino, kad tai tėra jo asmeninė nuomonė.
„Todėl, kad ne ta veikla. Bankas turi užsiiminėti kita veikla. Aš taip manau, ne specialistas. Gal strategai manė kitaip“, – žurnalistams komentavo buvęs aukštas SNORO pareigūnas.
Jis tiksliai neatsakė, ar bankas pastaruoju metu ketino atsisakyti „Lietuvos ryto“ akcijų.
„Tikslas buvo nupirkti pigiai, kadangi buvo problematiški dalykai tuo metu. Buvo galima pigiai nupirkti, ką krizės metu darė bankas. Strategas galvoja, kad kai bloga situacija, tai tada gali pasidaryti gerą verslą. Todėl buvo tuo pasinaudota – nupirkti pigiau ir, palaikius kažkiek, parduoti brangiau, uždirbti keletą milijonų. Tai čia normali verslo kryptis – nei politinio, nei dar kažkokio užangažuoto panaudojimo “Lietuvos ryto„. Akcininkų, valdybos pozicija niekada nebuvo nukreipta, kad būtų tendencingi straipsniai, kad kažkas buvo talpinama. Tokios politikos nebuvo niekada“, – aiškino R, Vaitekūnas.
ELTA primena, kad „Snoras Media investicijos“ nusipirko 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų 2009–ųjų birželį.
Tuomet ką tik įsteigta UAB „Snoras Media investicijos“ valdyba nusprendė investuoti į „Lietuvos ryto“ akcijas ir įsigyti 34 procentus įmonės įstatinio kapitalo.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, sandoris, kurio kaina neįvardinta, vyko abiem pusėms priimtinomis sąlygomis.
Bendrovė „Lietuvos rytas“ leidžia dienraštį „Lietuvos rytas“, grupei taip pat priklauso nacionalinis televizijos kanalas „Lietuvos ryto“ televizija, interneto naujienų portalas lrytas.lt, žurnalai „Ekstra“, „Ekstra mergina“ ir „Moters savaitė“, dvi spaustuvės bei spaudos pristatymo tarnybos 20 didžiausių Lietuvos miestų.
SNORO banko grupė turi 252 padalinius: 10 banko regioninių filialų, 12 filialų skyrių ir 231 taupomąjį skyrių. Ji valdo banko AB „Latvijas Krajbanka“ kontrolinį – 76 proc. akcijų – paketą. Grupė Lietuvoje tiesiogiai valdo šešias antrines įmones, teikiančias lizingo, nekilnojamojo turto valdymo, piniginių lėšų, vertybinių popierių, fondų valdymo paslaugas. Dar trylika antrinių įmonių, teikiančių paslaugas Baltijos šalių ir Rusijos rinkos dalyviams, grupė valdo netiesiogiai.
