Lietuva viena koja jau euro zonoje
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad finansų rinkos jau priėmė faktą, jog Lietuva prisijungs prie euro zonos. Toks istorinis sprendimas, pasak jo, visuomet sukelia diskusijas bet kurioje demokratinėje valstybėje bei jos visuomenėje, o prisitaikymo laikotarpis yra neišvengiamas.
„Sausio mėnesį išplatinus mūsų euroobligacijas, palūkanos parodė, kad finansų rinkos jau susitaikė su mintimi, kad mes viena koja esame euro zonoje – kaip ir numatyta pagal grafiką. Ne kartą teko komentuoti, jog nepaisant to, kad Lietuva vienintelė is Baltijos šalių dar neįsivedė euro, tai nepakenks mūsų santykiams su investuotojais. Jie mato mūsų norą, pastangas ir siekius – tokia strategija kol kas sėkminga, o investuotojai tai vertina kaip ilgalaikį įsipareigojimą. Jie paprastai į vienadienes aktualijas nežiūri ir vertina ilgalaikę perspektyvą. Niekas nesistebi, kad pasiginčijame politinėje erdvėje – visose valstybėse, kurios įsivedinėja eurą, vienokios ar kitokios vidinės diskusijos vyksta. Tai tarsi tam tikras egzaminas. Juk tai ne prisijungimas prie kokios nors nacionalinės valiutos kaip anksčiau – tai dalyvavimas aukštesnės kokybės tarptautiniame projekte. Būtent todėl be ekonomikos dar reikia paruošti ir politinę aplinką“, - esamą situaciją komentavo ministras.
Politikas taip pat akcentavo, kad mažoms šalims euras yra ypač naudingas. Tokią nuomonę jis pagrindė ir Estijos bei Liuksemburgo pavyzdžiais.
„Manau, kad sau tinkamą atsakymą, susijusį su euro klausimu, jau radome. O visuomenės klausimas yra svarbus kiekvienai šaliai, kuri anksčiau ar vėliau nusprendė įsivesti šią valiutą. Estijos pavyzdys leidžia atsakyti į daug klausimų. Kai šalis įsivedė eurą 2011 metais, už europinę valiutą pasisakė šiek tiek daugiau nei 40 procentų šalies gyventojų. O štai 2013 metais palaikytojų skaičius išaugo net iki 78 procentų – dabar Estija yra tarp labiausiai eurą palaikančių šalių. Toks visuomenės nuomonės grafikas patvirtina ekonomistų išreikštą nuomonę, kad euras pirmiausiai naudingas mažoms šalims. Beje, eurą entuziastingiausiai remia Liuksemburgas, – pasakojo R. Šadžius.
Tiksli informacija – tik prieš įvedimą
Paklaustas, kada Lietuvos žmonės apie eurą sužinos visas įdomias ir reikalingas bei tikslias detales, finansų ministras nurodė antrąjį 2014 metų pusmetį. Taip elgiamasi ne tik siekiant pademonstruoti, koks svarbus yra euro įvedimas, bet ir stengiamasi išvengti reklamos, koncentruotis ties būtina ir tikslia informacija.
„Manau, kad jei dabar paleistume reklaminę kampaniją su daugiaserijiniais spektakliais, kaip tai daro mobiliojo ryšio kampanijos, būtų nemažai žmonių, kurie įsižeistų. Rimti klausimai neturi būti reklamuojami tokiu būdu – euras ir šalies likimas naujoje bendrijoje nėra nei skalbimo milteliai nei kažkokios paslaugos ar prekės. Todėl pasirinkome ne reklamos, bet informavimo kampaniją. Ji prasmingiausia prieš pat pakeičiant valiutą, t. y. antroje metų pusėje. Tačiau tvirtinti, kad praėjusių metų pabaigoje ir 2014 metų pradžioje informacijos apie eurą neturėjome, negalėčiau. Nors nebuvo pirktų straipsnių, įvairių laidų metu vyksta diskusijos – geriausia, kai žmonės gauna informaciją tokiu būdu, o ne iš sukonstruotų reklaminių filmukų“, – konstatavo ministras.
Paklaustas apie konkretų informacijos sklaidos planą R. Šadžius pabrėžė, kad bus siekiama atsakyti tiek į paprastų lietuvių, tiek į verslininkų klausimus. Informavimo kampanijos metu didžiausia atsakomybė teks Lietuvos bankui bei Finansų ir Ūkio ministerijoms.
„Lietuvos bankas yra atsakingas už informavimą apie konkrečius pinigus. Pinigai – tai ir monetų išvaizda, ir saugumo požymiai, ir informacija kas, kur, kaip galės pasikeisti pinigus, koks bus kursas, kaip bus perskaičiuojamos palūkanos... Tai yra labai daug praktinių klausimų. Finansų ministerijos užduotis yra šviesti visuomenę ekonominiais klausimais, kad žmonės nepriimtų neapgalvotų sprendimų. Dabar nukreipiame jėgas į euro tematiką. Pavyzdžiui, rajoniniuose laikraščiuose jau įtrauktos rubrikos, kuriose užduodami klausimai apie eurą. Dalį klausimų patys sugalvojame, kitus atsiunčia žmonės. Galiausiai trečioji sritis yra Ūkio ministerija – ji atsakinga už verslo informavimą. Čia taip pat yra milijonas klausimų – kaip mokesčių deklaraciją užpildyti, kaip daryti dvigubą kainų skelbimą, pinigų inkasaciją... Be to, valstybė turi pakrapštyti galvą, kaip pasirūpinti tais paprastais žmonėmis, kuriuos kai kas kartais bando ir apgauti – reikalinga vartotojų apsauga“, – būsimos strategijos gaires braižė R. Šadžius.
Kainos kils, bet baisu nebus
Prasidėjus diskusijai apie euro įvedimo siejimą su kainų kilimu ir naujų mokesčių įvedimu, ministras pabrėžė, kad reiktų tikėtis tik natūralių procesų. Anot R. Šadžiaus kainos kils nežymiai.
„Dėl kainų augimo – niekada niekas nesakė, kad dėl euro įvedimo kainos nedidės. Bet jos nedidės ir tiek, kiek žmonės įsivaizdavo. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl euro įsivedimo priežasčių, kainų apvalinimo ir pan., kainų išaugimas metiniame infliacijos indekse sudaro 2–3 dešimtąsias procento. Taip pat vykdysime kainų stebėseną. Beje, latviai jau paskelbė sausio mėnesio infliacijos rezultatus ir jie visai neįspūdingi – Latvijoje nieko neįvyko”, – ramino finansų ministras.
Be to, pasak politiko, bus ne tik kontroliuojamos kainos, bet ir didinamos Vartotojų teisių apsaugos tarnybos galios. Tai turėtų užtikrinti pagalbą paprastam vartotojui ir padėti jam susitaikyti su pokyčiais.
„Mūsų idėja yra ne sustabdyti kainas, bet kontroliuoti, kad jos būtų teisingai perskaičiuotos, ir kad dėl euro įvedimo niekas nepasinaudotų žmonių neatidumu ir neužkeltų kainų. Kalbame apie situacijas, kai litais kainavo tiek, o kitą dieną beveik tokia pat suma eurais… Kad tokių fokusų nebūtų yra taikomas dvigubo kainų skelbimo mechanizmas. Kainos būtų skelbiamos dviem valiutomis nuo paties anksčiausio laikotarpio, kai bus gauta tiksli informacija apie euro įvedimą. Tada per 30 dienų visi paslaugų ir prekių tiekėjai turės pradėti skelbti kainas dviem valiutomis. Tam, kad žmonės galėtų priprasti prie kainų eurais, reikia laiko. Siekiant išvengti netikėtumų dar pusę metų po euro įvedimo kainos bus skelbiamos dviem valiutomis ir tikrinama, ar jos teisingai perskaičiuojamos. Esant reikalui, žmonės galės skųstis Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri įgaus daugiau galių. Šalių patirtis rodo, kad visos tos baimės ir įverčiai pasirodo žymiai per dideli. Nebuvo jokių krizių, psichologinės pagalbos telefonų nereikėjo. Žmonės yra pripratę prie gyvenimo sunkumų, o mes padarysime viską, kad kiekvienas keičiantis litus į eurus jaustųsi komfortiškai“, – žadėjo ministras.
Veiksmai euro įvedimo link
• Balandžio 20 dieną gaunami 2013 metų Eurostato duomenys.
• Pagal duomenis Europos centrinis bankas ir Europos Komisija ruošia konvergencijos raportą.
• Konvergencijos raportas Europos institucijoms pateikiamas birželio pradžioje.
• Vyksta svarstymai Ekofine, euro grupėje ir Europos vadovų Taryboje.
• Laukiama teigiamos Europos Parlamento išvados.
• Liepos pabaigoje tikimasi gauti galutinį sprendimą, ar nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuva įsives eurą.
