Pastaruoju metu Seime gana dažnai įregistruojami siūlymai maisto produktams taikyti lengvatinį PVM tarifą. Tačiau visuotinio Seimo narių palaikymo tokios iniciatyvos nesulaukia, nepritaria tam ir Vyriausybė, apskritai neigiamai ir kategoriškai nusiteikusi įvairių lengvatų atžvilgiu.
Taiko labai mažai PVM lengvatų
Seimo nariai – įvairių PVM lengvatų iniciatoriai – teigia, kad didelis PVM tarifas ne tik smaugia mūsų šalies vartotojus ir verslininkus, bet ir žlugdo šalies ekonomiką. Anot „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo analitiko Nerijaus Mačiulio, PVM tarifas Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis, kuris šiuo metu siekia 20,9 proc. Didesnis nei Lietuvoje PVM tarifas taikomas tik Skandinavijos šalyse ir keliose labiausiai krizės paveiktose ES valstybėse, turėjusiose gerokai padidinti mokesčius, kad sumažintų biudžeto deficitą. Be to, pasak N.Mačiulio, Lietuva galioja labai mažai šio mokesčio lengvatų.
PVM lengvatos maisto produktams yra daugelyje Europos Sąjungos šalių: Lenkijoje taikomas 3 proc. PVM tarifas neapdorotiems maisto produktams ir 7 proc. apdorotiems, Vokietijoje — 7 proc. visiems maisto produktams, Belgijoje – 6 proc. visiems maisto produktams, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje — nulinis tarifas visiems maisto produktams, išskyrus saldumynus ir šokoladą. Mūsų kaimynės Latvijos valdžia pritarė bendro PVM sumažinimui nuo 22 iki 21 proc., o žemės ūkio ministrė maisto produktams siūlo taikyti 12 proc. PVM.
Lietuvos statistika rodo, kad didžiulę mūsų šalies gyventojų išlaidų dalį sudaro išlaidos maisto produktams. Sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta. Matyt, mūsų žmonės taip pat gali priprasti prie to, kad dėl augančių kainų maistas tampa prabangos preke. Užuot nuėjus apsipirkti į artimiausią prekybos vietą, jiems tenka važiuoti į kaimyninę Lenkiją arba grūstis prekybos centruose prie nukainuotų, besibaigiančio galiojimo produktų ir stebėti, kaip prieš eidami prie kasos senukai persiskaičiuoja centus, o mamos perka dvi dešreles – tik vaikui...
Seime – vis nauji siūlymai
Pastaruoju metu atskiros iniciatyvos Seime mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams ir tokiu būdu sumažint jų kainas gimsta dažnai. Jau anksčiau „darbiečiai“, motyvuodami tuo, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės, sumokėję už komunalines paslaugas, tiesiog nebeturi pinigų maistui, siūlė taikyti 9 proc. PVM būtiniausiems maisto produktams – pieno ir mėsos produktams, paukštienai, žuvies produktams, aliejui, taukams, duonai ir džiūvėsiams, miltams, makaronams, kruopoms, druskai ir cukrui. Vėliau atsirado siūlymas pritaikyti 9 proc. lengvatą kai kuriems produktams be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).
Taip pat siūlyta nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą atšaldytai mėsai, naminių paukščių atšaldytai mėsai, pienui, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,5 proc., ir šviežiems naminių paukščių kiaušiniams. Gegužės mėnesį Seimas buvo nusprendęs nebesvarstyti naujų PVM lengvatų, išskyrus lengvatą periodinei spaudai ir viešajam transportui, tačiau paskui vėl buvo įregistruotas naujas siūlymas nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą mėsai ir 9 proc. PVM tarifą pienui ir duonai.
Vyriausybė sako „ne“
Nutarimo, kuriuo Vyriausybė prieš kelias savaites siūlė nepritarti vienai iš PVM lengvatų maisto produktams, projekte rašoma, kad nustačius lengvatą (5 proc. PVM atšaldytai mėsai, naminių paukščių atšaldytai mėsai, pienui, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,5 proc., ir šviežiems naminių paukščių kiaušiniams) valstybės biudžetas per metus netektų apie 185 mln. Lt. Be to, Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2006 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje pateikti ekonominiai tyrimai rodo, kad lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadaro, didžiausią naudą iš to gauna ne vartotojai, o įmonės.
Taigi lengvatos tikslas – pagerinti žmonių pragyvenimo sąlygas – nebūtų pasiektas. Atmetamas ir lengvatos siūlytojų teiginys, kad valstybės biudžeto pajamų sumažėjimas būtų laikinas, nes vėliau išaugus vartojimui valstybės biudžeto praradimai būtų kompensuoti. Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad biudžeto praradimams kompensuoti vartojimas turėtų padidėti tris kartus, o tai mažai tikėtina.
Gamintojai, prekybininkai, vartotojai – už
Lietuvos prekybininkai, neapsikentę, kad PVM lengvatoms nepritariama dėl jų, pareiškė, jog sekdami latvių pavyzdžiu jie pasiryžę pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų nesusišluoti lengvatos teikiamos naudos į savo kišenę. „Mes palaikytume PVM lengvatos taikymą pagrindiniams maisto produktams, ypač mėsai, nes didelė dalis mėsos produkcijos vežama iš Lenkijos, parduodama nelegaliai ir daug pigiau negu lietuviška produkcija. Dėl to kenčia tiek Lietuvos gamintojai, tiek prekybininkai, nes neparduoda, tiek pati valstybė, nes nesurenka mokesčių. Manome, kad PVM lengvata šiuo atveju yra vienintelė ir efektyviausia priemonė šitą situaciją pakeisti.
Latvijoje neseniai bendras PVM sumažintas 1 proc. Tuo klausimu Latvijos vyriausybė kalbėjosi su didžiausiais prekybininkais ir pasirašė memorandumą, kuriame sutarė, kad PVM sumažinimo efektas, kur įmanoma, vartotojams bus jaučiamas. Taip prekybininkai viešai ir oficialiai įsipareigojo, kad mokesčio sumažinimas nebus naudingas tik prekybininkams ar gamintojams. Sąžiningi prekybininkai tikrai laikysis įsipareigojimo. Esame pasirengę tokį patį dalyką padaryti ir Lietuvoje, nes šiuo metu nepagrįstai kaltinama, kad siūlomos PVM lengvatos nukeliautų tik į verslininkų kišenę. Tikrai su tuo nesutinkame ir teigiame, kad jeigu yra tokios baimės valdžios koridoriuose, esame pasiruošę įsipareigoti, jog teigiamas efektas vartotojams bus“, – sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Tokiu prekybininkų ketinimu džiaugiasi vartotojų organizacijos. „Jeigu PVM sumažinimas kristų kainos, o ne tik padidėtų pelnai, jeigu būtų galima su prekybininkais, gamintojais ir vartotojų atstovais pasiekti, kad nors kiek mažinant PVM sumažėtų ir kaina, būtų labai šaunu“, – teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė ir pabrėžia, kad visos suinteresuotos šalys privalėtų derinti savo veiksmus.
Už PVM lengvatas maisto produktams ne kartą pasisakė ir šalies gamintojai. „Jei būtų PVM lengvata, aišku, būtų pigesni maisto produktai ir didesnės pajamos“, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konsultantas Raimondas Guobys, tačiau priduria, jog, žinodamas situaciją biudžete, jie nelabai tiki, kad tai bus įmanoma padaryti.
Indrė Lujanė
