Priešpaskutiniame plenariniame šios kadencijos Parlamento posėdyje tautos išrinktieji ilgai nesuko galvos dėl savo įpėdinių atlyginimų ir išmokų vokeliuose atsisakė.
Per kadenciją Seimo pirmininkas nuo šiol uždirbs 570 tūkst. 48 litus ir valstybei sumokės 142 tūkst. 608 litus mokesčių, tuo pagerindamas savo padėtį, kai teks gyventi vien iš pensijos, rašo „Respublika“.
Per tuos pačius ketverius metus eilinis, jokių vadovaujančių pareigų neinantis įstatymų leidėjas sukaups 423 tūkst. 744 litų kapitalą ir valstybei atiduos 112 tūkst. 512 litų mokesčių.
Pagaliau pripažino vokelius
Tik po aštuoniolikos metų ir aštuonių mėnesių nepriklausomos Lietuvos politikos elitas susiprato, kad nemokėti dalies mokesčių – negražu. Iki šiol seimūnai didesnę atlyginimo dalį gaudavo nemokėdami jokių mokesčių valstybei ir neturėdami už tuos pinigus, skirtus „kanceliarinėms išlaidoms“, atsiskaityti.
Tai, kad toks nederamas atsiskaitymas buvo toleruojamas tiek metų, vakar pastebėjo ir Parlamento vicepirmininkas, liberalcentristas Algis Čaplikas, priėmus Seimo statuto pataisas, įteisinusias naująją apmokėjimo už sunkų darbą tautai tvarką.
„Šią problemą mes suvokėme dar kadencijos pradžioje, kai mūsų frakcijos narys Raimundas Šukys įregistravo panašią į šiandieninę pataisą, – „Respublikai“ vakar teigė A. Čaplikas. – Mes iškart sakėme, kad tokia situacija yra nenormali, bet tuomet mus „sudaužė“ valdančioji koalicija, tuometinis Seimo pirmininkas. Svarbu, kad šią problemą pagaliau įveikėme, nors ir priešpaskutinę kadencijos dieną. Šis sprendimas liks kitos kadencijos parlamentarams. Geriau geras žingsnis į priekį nei amžina bala“.
Atsiskaitys už išlaidas
Už statuto pataisas vakar ranką pakėlė 72 įstatymų leidėjai, 3 buvo prieš ir tiek pat susilaikė.
Tačiau net ir pataisius statutą parlamentarai neliks be papildomų priemokų – parlamentinei veiklai kas mėnesį bus skiriama apie 3,8 tūkst. litų. Iki šiol tokie priedai viršydavo pusaštunto tūkstančio ir už juos nereikėdavo atsiskaityti.
Nuo šiol naujos kadencijos tautos išrinktieji privalės dokumentais pagrįsti, kam išleido parlamentinei veiklai skirtus pinigus. Tokia naujove vakar labiausiai piktinosi „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Petras Gražulis.
„Dabar turėsiu samdyti buhalterį, kad atidavinėtų čekius, – sakė P. Gražulis. – Kas nuspręs, kad išlaidos pateisinamos ar nepateisinamos? Kur apibrėžta, kas yra kanceliarinės išlaidos?“
Kitą pirmadienį prisieksiantys Seimo nariai nebegaus papildomų pinigų telefono pokalbiams. Išskirtinai pamaloninti bus tik Parlamento vadovybė, Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų, frakcijų vadovai, jų pavaduotojai ir opozicijos lyderis. Jie galės per mėnesį kalbėti už beveik 900 litų.
Kitų komitetų ir komisijų pirmininkai bei vicepirmininkai, pakomitečių vadovai kalbės kukliau – maždaug už 450 litų.
Nuskriausti signatarai
Vakar Seimas priėmė ir Kovo 11-osios Akto signatarų statuso įstatymo pataisas. Jos numato, kad signataro renta nuo šiol sieks apie 3 tūkst. litų. Kadangi iki šiol įstatymas numatė, kad šios rentos yra pusė Seimo nario algos, pasirašę Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą jausis tarsi nuskriausti.
Panaikinus didžiuosius priedus flomasteriams, pagrindinės parlamentarų algos išaugo, o rentos – ne. „Turėkite gėdos ir sąžinės“, – tokia neteisybe piktinosi signataras Saulius Pečeliūnas. Jam pritarė ir Seimo narys Juozas Olekas bei Vytautas Čepas.
Julius Girdvainis
