Pasak psichoterapeuto, pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis galima įvertinti psichinės sveikatos būklę, yra žmogaus elgesys kasdienėje aplinkoje. Sveikas žmogus geba tvarkyti kasdienius reikalus, struktūruoti savo laiką, finansus, buvimą socialinėje aplinkoje. Jis išlaiko gerus darbo, socialinius, šeimyninius ryšius, neturi reikalų su teisėsauga. Kitaip tariant – jaučiasi komfortabiliai: aiškiai suvokia realybę, įsisąmonina savo emocijas ir jų reikšmę, suvokia situacijos pokyčius ir lanksčiai, spontaniškai, autonomiškai į juos reaguoja. Tai kitaip vadinama gerai išvystytu emociniu intelektu.
Psichiatrijoje išskiriamos tam tikros psichinės sveikatos sutrikimo stadijos. Jeigu žmogus laiku ir adekvačiai nesureaguoja į esamą situaciją, tai vadinama pasyviu elgesiu.
„Įprastai, susidūręs su sunkumais, žmogus stengiasi grįžti atgal į savo komforto zoną, – sako gydytojas. – Sunkesnė sutrikimo stadija – kai, susidūręs su problema, asmuo eikvoja energiją tam, kad atliktų veiksmus, kurių iš jo tikisi, neatsižvelgdamas į savo interesus. Nerimastingoje stadijoje sutrinka miegas, atsiranda depresijai būdingų požymių, pablogėja apetitas, prastėja dėmesio koncentracija, atmintis. Inkapitacijos arba neįgalumo stadijoje jau pasireiškia sunkios somatinės ligos, tokios kaip infarktas ar insultas, taip pat psichozė, mintys apie savižudybę, agresyvumas“, – teigia Raimundas Alekna.
Kas lemia tai, kad vieni žmonės yra linkę greičiau prarasti pusiausvyrą, o kiti – tvirtai stovi ant žemės? Pasak psichoterapeuto, tik gimę jau mokomės gyventi šeimoje, vystome savo emocinį intelektą, išmokstame tam tikrus stereotipinius reakcijos į aplinką modelius.
„Psichologinės traumos patirtos vaikystėje gali lemti emocinio intelekto pažeidimus. Dėl šios priežasties suaugę asmenys neadekvačiai reaguoja į įvairias gyvenimiškas situacijas, – sako psichoterapeutas. – Jausdamas, kad nepritampa socialinėje aplinkoje, asmuo patiria dar didesnį stresą.ldyti sudėtinga. Neretai jos nepastebime, kol neatsiranda išreikštas nuovargis. Dar didesnė problema – savigyda, dažniausiai tai – alkoholis arba migdomieji. Tačiau mažos dozės atsipalaiduoti nepadeda, o nuo didelių – kitą dieną kamuoja pagirios arba mieguistumas, o blogiausia tai, kad galiausiai susiformuoja priklausomybė.
Raimundas Alekna pataria: „Streso ir nuovargio kamuojam žmogui būtinas poilsis, taip pat patartina susiplanuoti tokį darbo grafiką, po kurio liktų laiko kitiems, maloniems, užsiėmimams. Būtina suprasti, kad negalima dirbti daugiau negu aštuonias valandas, o miegoti mažiau negu aštuonias. Atsipalaiduoti padeda ir muzika, sportas, kita mėgstama veikla. Neurofiziologai sako, kad kokybiškiausias miegas – tarp 22 val. ir 1 val. nakties“, – teigia gydytojas.
Kaip elgtis artimiesiems, jeigu šalia esantis žmogus nuolat patiria stresą, yra irzlus arba jį kankina panikos priepuoliai? Psichoterapeutas įsitikinęs, kad dėl pastarojo būtina iškart kreiptis į specialistą: čia nepadės nei artimieji, nei savigyda. Nuo suirzusio artimojo ar kolegos geriau atsiriboti ir neleisti daryti įtakos savijautai ir, žinoma, rekomenduoti kreiptis į gydytoją. „Skeptiškai žiūriu į psichotropinių vaistų skyrimą žmonėms, kuriuos vargina nežymūs miego, nuotaikos sutrikimai ar kartais užeinantis nerimas, – sako Raimundas Alekna, – arba tai neturi būti vienintelė gydymo priemonė. Vaistai padeda, bet kas nutinka, kai nustojama juos vartoti, o gyvenimo būdas nepasikeičia? Viskas vėl kartojasi iš naujo. Todėl būtina keisti gyvenimo kokybę, stengtis išlaikyti sveikatą, tokiais atvejais visuomet rekomenduoju gydytis psichoterapiškai“, – pataria gydytojas.
Raimundas Alekna pranešimą apie streso valdymą skaitys parodoje „Baltmedica 2013“, kuri vyks rugsėjo 26-28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Jau 18-ąjį kartą rengiamoje didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje parodoje bus demonstruojamos medicinos naujovės, lankytojai bus kviečiami dalyvauti renginiuose ir diskusijose apie sveiką gyvenimo būdą, sveiką mitybą, vyks specialistų konsultacijos, bus atliekami nemokami tyrimai.
