„Man gaila, bet mūsų politikai labai dažnai ieško arba tokių populistinių sprendimų, atliepdami į visuomenės emocijas, nes mes visi jaučiamės sukrėsti, supykę, įskaudinti, arba tiesiog visiškai stokoja kompetencijos pamatyti sisteminę problemą. Mūsų visuomenės psichikos sveikata yra labai bloga, priklausomybė nuo alkoholio yra vienas iš tiesioginių indikatorių, rodančių, kad žmonės negauna psichologinės pagalbos, jie namoka spręsti savo problemų, jie tiesiog prisigeria ir atsijungia, užsimiršta“, - BNS sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.
Diskusija dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo kilo po tragedijos, kai Kražių miestelyje buvo nužudytos keturios moterys. Įtariama, kad jas nužudė ir apvogė girtaujantis gretimo kaimo gyventojas.
D.Šakalienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pagalbos trūkta net norintiems gydytis nuo alkoholizmo, todėl norint plėsti gydymo mąstą, reikia motyvuoti žmones atitinkamai finansuojant paslaugas.
„Lygiai taip pat nenorima kalbėti apie tai, kas yra prevencija. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad alkoholio prieinamumas yra viena iš alkoholizmą skatinančių problemų, pas mus alkoholio net degalinėse gali nusipirkti (draugimas alkoholiu prekiauti degalinėse įsigalios 2016 sausio 1 dieną - BNS). Su ta sritimi labai reikia dirbti“, - dėstė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė.
Ji pažymėjo, jog priverstinis alkoholizmo gydymas būtų „netinkama žmogaus teisių požiūriu iniciatyva“, nors tai būtų pateisinama, kai žmogus dėl ilgalaikio gėrimo tampa agresyvus ir pavojingas sau bei aplinkiniams.
„Tada galima žmogų trumpam patalpinti į psichiatrijos įstaigą, detoksikuoti ir sumažinti agresiją, būtent tvarkytis su psichotine būsena“, - sakė ji.
Sveikstantis alkoholikas Aidas prisimena, kad nusprendus gydytis jam iš tiesų trūko valstybės paramos. Anoniminių alkoholikų susirinkimus lankantis vyras negeria jau trejus metus.
„Prievarta (priverstinis gydymas) gali tik labiau sukelti norą priešintis. Nesu nė vieno matęs, kuris atvestas per prievartą mestų gerti. Manau, kad per prievartą pasveikti bent jau šiuo metu nėra nei medikamentų, nei dar kokių nors būtų, kurie padėtų. Reikia geriau tiems suteikti pagalbą, kurie patys ateina ir nori. Iš tikrųjų kai aš gulėjau pagal Minesotos programą, tuo metu reikėjo 400 litų susimokėti, tai tikrai daliai žmonių tai buvo dideli pinigai ir būdavo problema juos susimokėti“, - BNS sakė vyras.
Valstybinė ligonių kasa, paklausta apie nemokamo gydymo prieinamumą, nurodė, jog yra dvi galimybės nemokamai gydyti nuo priklausomybės ligų: kreipiantis į psichikos sveikatos centrą (PSC) arba į priklausomybės ligų centrą (PLC). Visgi nemokamų paslaugų PSC gali tikėtis tik apsidraudusieji privalomuoju sveikatos draudimu.
„Svarbu žinoti, kad šiuose centruose, sudariusiuose sutartį su ligonių kasomis, gydymas ir reabilitacijos paslaugos nemokamai teikiamos tik juose prisirašiusiems, privalomuoju sveikatos draudimu draustiems žmonėms. Jei reikia, šiuose centruose dirbantys specialistai gali siųsti savo pacientus gydytis į kitas įstaigas. Pavyzdžiui, į specializuotas ligonines, kur teikiamos stacionarinės paslaugos, arba į priklausomybės ligų centrus. Ligoninėje pacientas turi būti gydomas tiek, kiek būtina. Kada ligonį išrašyti iš ligoninės, sprendžia pacientą gydantis medikas. Tai priklauso nuo paciento būklės, gydymo eigos“, - apie finansuojamo gydymo trukmę BNS teigė Valstybinė ligonių kasa.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata BNS sakė, kad gydantis nuo alkoholizmo labai svarbu paciento motyvacija, kurios negalima tikėtis gydant per prievartą. Motyvavimo sistemoje jis mato neišnaudotų galimybių.
„Išorinis motyvavimas mūsų pacientams labai svarbu, jis padidina vidinę motyvaciją kreiptis pagalbos ir gauti paslaugas, suveda į kontaktą su pagalbos sistema“, - pabrėžė jis.
Jo teigimu, paskatinti gydytis gali teismas, pasiūlęs gydymą kaip bausmės alternatyvą, darbdaviai, vaiko teisių apsaugos skyriai, sprendžiantys tėvų teisių atėmimą.
D.Šaklienė savo ruožtu sako, kad artimieji dažnai turi ribotas galimybes paskatinant gydytis.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad kai šeimoje yra priklausomybė nuo alkoholio, beveik visada ją lydi ir smurtinės situacijos, ir jos yra paprastai slepiamos, todėl žmogus, turintis priklausomybę, taip ilgai yra nepastebimas. Šeimos nariai linkę nuslėpti, teisinti, patys turi tam tikrą aukos sindromą, bandydami apsaugoti savo šeimos reputaciją vis ilgiau kenčia“, - sakė žmogaus teisių padėties stebėtoja.
Siūlymą dėl prievartinio gydymo palaiko sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė. Lėtinis alkoholizmas, o ne tik jo sukeltos ūmios psichinės būklės, priverstinai buvo gydomos sovietmečiu.
„Reikia įvertinti, kas geriau pačiam žmogui ir šalia esantiems žmonėms, šeimoje, bendruomenėje. Manau, reikia pradėti labai rimtas diskusijas dėl priverstinio gydymo, tada mes galėtume galvoti ir apie medikamentų pilną kompensavimą. Man atrodo, kad tokias sąlygas mes turėtume ir galėtumėm savo gydymo įstaigose, ar specializuotuose, tai (gydyti nuo alkoholizmo) padaryti“, - po tragedijos Kražiuose sakė ministrė.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Valdemaras Sarapinas irgi sakė, kad kovojant su alkoholizmu gali būti svarstomas ir priverstinis gydymas. Idėjai pritarė ir premjeras Algirdas Butkevičius, sakydamas, kad alkoholizmas kelia didelių problemų girtaujančių asmenų šeimos nariams. Premjero teigimu, sprendimui priimti gali prireikti maždaug metų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mukutienė teigia, jog Seimas svarstytų ministerijos siūlymą, jei Vyriausybė priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo numatytų finansavimą, nors pirma sakė matanti būtinybę geriau finansuoti savanorišką gydymąsi.
„Jeigu ministerija skirs lėšas, tegu pirma pabando nuo savanoriško gydymo. Jeigu ministerija duoda lėšų ir pateikia tvarkos aprašą, kaip tie pacientai turėtų būti gydomi, kad yra tokia reali galimybė, tai tegu teikia įstatymo pataisas, Seimas tikrai svarstys. Jeigu duoda pinigų, mes visus čia galime gydyti“, - BNS sakė D.Mikutienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui, yra trečia pasaulyje.
