• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštojo mokslo reforma pastaruosius kelis metus buvo viena iš labiausiai aptarinėjamų sričių. Diskutavo akademinės bendruomenės, diskutavo ir politikai. To pasekoje reforma iš lėto, bet skinasi kelią. Bene labiausiai priešinamasi aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui ir pertvarkai.

Aukštojo mokslo reforma pastaruosius kelis metus buvo viena iš labiausiai aptarinėjamų sričių. Diskutavo akademinės bendruomenės, diskutavo ir politikai. To pasekoje reforma iš lėto, bet skinasi kelią. Bene labiausiai priešinamasi aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui ir pertvarkai.

REKLAMA

Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei patarėjas Eugenijus Butkus pristatė aukštojo mokslo reformos laiko juostą - atliktus ir planuojamus darbus.

Orientuosis į kokybę

ŠMM atstovų teigimu, aukštosioms mokykloms skiriamą finansavimą, nepaisant mažėjančio studentų skaičiaus, kitąmet numatoma didinti beveik 12 proc. iki 251,1 mln. eurų. 2018 metų biudžete numatytos papildomos lėšos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimui, nemokamų bakalauro studijų įvedimui, socialinių stipendijų didinimui.

„Per pirmuosius darbo metus padėti pamatai aukštojo mokslo finansavimo pertvarkai. Dvi – lėšų mokslui bei ūkiui ir administravimui – dalis jau pakoregavome, toliau intensyviai dirbame prie studijų finansavimo dalies – nemokamo bakalauro studijų įvedimo ir bendro aukštųjų mokyklų finansavimo pagal sutartis modelio.

REKLAMA
REKLAMA

Tai svarbūs ir sudėtingi sprendimai, siekiant perversti logiką, kad ne institucijos pasako, kas finansuojama, o valstybė finansuoja specialistų rengimą, mokslo vykdymą, siekiant efektyviai panaudoti valstybės lėšas, sudaryti kuo geresnes sąlygas dėstytojams ir tyrėjams, kokybiškas studijas studentams, stiprinant aukštojo mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą“, – pabrėžia ministrė.

REKLAMA

Kaip 10 svarbiausių reformos darbų ministrė išskyrė:

naują aukštojo mokslo finansavimo modelį pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis,

mokslo institucijų tinklo optimizavimą,

dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimą,

nemokamų bakalauro studijų įvedimą,

finansavimo aukštos kokybės mokslui didinimą,

studijų atitikimą darbo rinkos poreikiams,

pagal poreikį trumpesnes ir intensyvesnes bakalauro studijas,

naują studijų ir mokslo kokybės užtikrinimo modelį,

aukštojo mokslo tarptautiškumo didinimą ir pedagogų rengimo pertvarką.

kaupiamojo vertinimo įvedimą.

REKLAMA
REKLAMA

Trys miestai – trys pedagogų kalvės

Nauji pedagogų centrai kuriami Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Numatoma, kad jau 2018 m. priėmimas vyks į šiuos tris universitetinius mokytojų rengimo centrus, taip pat plėtojant su universitetiniais centrais suderintas kolegines pedagogikos studijas.

Kaip pabrėžė ministrė, pedagogai bus rengiami trijuose Lietuvos miestuose. Taip buvo siekiama, kad nesidubliuotų studijos miestuose. Specialistų rengimas trijuose pedagogų rengimo centruose ir jų paklausos nustatymas pagal valstybės, verslo poreikius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos Komisija patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos 150 tūkst. eur paraišką ir finansuos pedagogų rengimo institucijų bendradarbiavimo ir konsultavimo veiklas.

Planuojamos veiklos apims konsultacijas – kaip turi veikti efektyvus institucinis bendradarbiavimas, kokių institucijų tinklas užtikrintų aukščiausią pedagogų rengimo kokybę pirminio pedagogų rengimo institucijose (universitetuose) ir skatintų tęstinį profesinį tobulėjimą po studijų.

REKLAMA

Aukštosios mokyklos plačiau įsitrauks ir į veiklas, susijusias su jau dirbančių pedagogų kompetencijų tobulinimu.

Nesutikusių jungtis lauks prievartinis jungimas

Vyriausybėje lapkritį patvirtintas visų universitetų pertvarkos planas. Pagal jį Vilniuje turėtų likti Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (prie jo būtų prijungiamas Mykolo Romerio universitetas), Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos. Nereorganizuota Vilniuje lieka Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

REKLAMA

Kaune veiktų Vytauto Didžiojo (prie jo jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai), Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai (prie jo jungiamas Lietuvos sporto universitetas).

Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto padaliniu, Klaipėdoje lieka savarankiškas universitetas.

Vyriausybė planuoja, kad visi universitetai naujus statutus turi parengti per 2018 metus. Visgi principinius sprendimus jungtis universitetų tarybos ir senatai turi priimti iki šio penktadienio. Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, Seimas gali nuspęsti aukštąsias mokyklas jungti ir be jų sutikimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos sporto universiteto (LSU) bendruomenė priešinasi planui jungti šią aukštąją mokyklą su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).

„Yra Vyriausybės pateiktas siūlymas – universitetų jungimosi planas ir Seime pristatytas. Todėl Seimas kaip steigėjas priims sprendimus, turime užtikrinti, kad jos būtų stiprios. Suprantama, kad yra viešasis interesas, institucinis, atskirų žmonių individualus interesas, jis gali skirtis, bet pokyčiai turi būti daromi“, – sakė J. Petrauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų