Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė reitingus, kuriuose pagal specialistų rengimo kokybę išrikiuoti universitetai bei kolegijos, matyti, kuriose gimnazijose geriausiai mokoma kalbų ar tiksliųjų mokslų. Taip pat pirmą kartą pristatytas moderniausių Lietuvos mokyklų vertinimas bei pagal rezultatus olimpiadose išrikiuotos mokyklos. Šie reitingai atskleidė ne vieną problemą švietime bei aukštajame moksle.
Aukštojo mokslo demoralizavimas
Jau gerus metus Lietuvos švietime ir aukštajame moksle vyksta didžiuliai virsmai, tačiau ne visi jie prognozuojami ar tokie, kokie buvo žadėti, atkreipia dėmesį žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Vienas šiųmetinis laimėjimas aukštajame moksle – aukštesnio lygio pirmakursiai universitetuose bei kolegijose.
„Dėstytojai džiaugiasi, kad šiemet įstojo tikrai aukštesnio lygio studentai ir auditorijose sėdi stipresni pirmakursiai. Tai lėmė viso labo vienas pokytis – pakelta stojimo kartelė universitetuose iki 3 balų, o kolegijose iki 1,6 balo. Vien dėl to kolegijose ir universitetuose kokybė ūgtelėjo“, - žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Sarafinas.
Vis dėlto ne visos aukštosios mokyklos sau taiko aukštesnės kartelės principą. Dauguma jų – privačios.
„Tarkime, Socialinių mokslų kolegija šiemet priėmė net 184 jaunuolius, kurių stojamasis balas buvo mažesnis nei 1,6 (iš 10 – red. past.). Tai daugiau nei ketvirtadalis visų pirmakursių yra tokio lygio. Tai viską nuostabiai pasako apie studijų lygį ir kokybę“, - teigė G. Sarafinas.
Dar viena aukštesnės kartelės nepritaikiusi aukštoji mokykla – Kolpingo kolegija, kuri šiemet sudarė sutartis su 46 pirmakursiais. 25 iš jų stojamasis balas buvo mažesnis nei 1,6 balo.
„Žinoma, tokių mokyklų nėra dauguma, bet jos labai stipriai demoralizuoja visą aukštojo mokslo sistemą. Jos parodė, kad joms visiškai nieko dėl to neatsitiko, kad jos nesilaikė jokių kartelių. Kalbant su ekspertais galime išgristi, kad kitąmet aukštųjų mokyklų, kurios nesilaikys stojimo kartelės, bus daugiau“, - prognozavo G. Sarafinas.
Stoja į pastatą, o ne programą
G. Sarafinas taip pat pastebi, kad bent kol kas jaunuoliai savo studijas renkasi pagal universiteto reputaciją apskritai, o ne pagal dominančios studijų krypties kokybę.
„Ką pastebime, kad dauguma jaunuolių daro grubią klaidą – jie mano, kad jis stoja ne į studijų programas, o į pastatus. Jie nesuvokia, kad jie atsidurs kažkokiame fakultete ir toje pačioje aukštojoje mokykloje gali gauti ir fantastiškai gerą kokybę, ir apgailėtiną kokybę. Tai reikia pasverti prieš stojant, o ne po“, - kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, jeigu vienas universitetas pirmauja vienose srityje, visai nereiškia, kad jis lyderis ir kitose. Pavyzdžiui, sako G. Sarafinas, Vilniaus universitetas stiprus matematikoje, fizikoje, chemijoje, biologijoje, politologijoje, filosofijoje, o Kauno technologijos universitetas – informatikoje ir programavime, mechanikoje, gamybos technologijose.
„Vilniaus Gedimino technikos universitetas stipriausias architektūroje, aeronautikoje, statybos inžinerijoje, aplinkosaugoje. Vytauto Didžiojo universitetas pats kiečiausias filologijoje, filosofijoje, sociologijoje. ISM rimčiausias ekonomikoje. Kiekvienas aukštasis darinys yra kažkur stiprus“, - pastebėjo G. Sarafinas.
