Apleistą sodybą prieš daugiau nei du dešimtmečius įsigiję sutuoktiniai pirmiausia ėmėsi tvarkymo darbų, o vėliau norėjosi susikurti ir jaukų sodelį.
Tik iš pradžių nebuvo nė minties, kad čia apsigyvens vadinamieji topiarai – žaliosios skulptūros. Apie juos Laima sako sužinojusi internete, o ir pačiai norėjosi kažko kitokio, išskirtinio, unikalaus – taip čia pirmasis apsigyveno katinas.
Dabar čia jau kone visas zoologijos sodas – sutiksite tigrus, dramblius, elnią, raganosį, vėžlį, erelį ir kitus gyventojus. Prie namų pasitinka ir žmonių porelė. Vis tik, kone įspūdingiausia čia žirafa, kurios aukštis siekia net 4,5 metro – visai kaip tikros žirafos.
Geriausias pasirinkimas – tujos
Žirafa apsodinta vynvyčiu, tad keičiantis metų laikams puošiasi pačiomis gražiausiomis spalvomis. Nors įprastai kitose šalyse topiarai apželdinami buksmedžiais, L. Ratkelienė sako pasirinkusi tujas.
„Jų privalumas, kad greitai auga, be to, tai pakankamai nereiklus augalus, nebūtina kaip gėles kiekvieną dieną laistyti.
Laimei, dar neteko, tikiuosi ir neteks rauti tujas ir sodinti naujas, jei taip nutiktų, būtų labai liūdna. Po genėjimo, būna, paruduoja galiukai, bet tai nebūna ilgalaikis vaizdas, greitai pradeda vėl atauginėti“, – tujų privalumus vardijo pašnekovė.
Vienai skulptūrai apželdinti prireikia skirtingo kiekio augalų – Laima skaičiuoja, kad tujas sodina panašiai, kaip ir gyvatvorei, kas 40-50 cm, kad gražiai suželtų ir topiarai atrodytų pilni.
Pagrindą žaliosioms skulptūroms pagamina Algirdas: iš vielų suvirina karkasą, tad Laimai lieka užduotis juos apželdinti. Štai, jau visai greitai sode apsigyvens išsvajoti krokodilai:
„Mintis apie krokodilus galvoje kirbėjo jau trejus metus. Kai vyras padarė žirafą 2020 metais, pagalvojau, kad dar norėčiau krokodilo ir užteks, nes nebėra tiek jėgų aplink juos visus bėgioti.
Vis pakalbėdavome, o šiemet, žiūriu, vyras jau traukia vielas, suvirinimo aparatą, sako, man tas pats, vieną ar du daryti – padarysiu du. Vienas jau padarytas, o kitą kaip tik šiuo metu daro.
Bet vyras turi tokią savybę – jeigu daryti, tai tik natūralaus dydžio. Kai pamačiau pirmą krokodilą, klausiau jo, kur gi tokį didelį dėsime. Tikrai tikėjausi jų mažesnių“, – juokiasi Laima.
Sode apsigyvens ir krokodilai
Nė nežino, kur krokodilus reikės apgyvendinti – teks imti karkasus, vaikščioti po sodą ir ieškoti jiems tinkamos vietos. L. Ratkelienė svarsto, gal pabandys apželdinti juos kokiais kitais augalais.
„Turėjau mintį, gal apželdinti kukmedžiu, nes kukmedis gražiai suauga, bet nežinau, ar imsiuosi to. Nors jo šakutės minkštos, bet man jos atrodo per daug trapios, nes reikės formuoti, pagalvojau, ar nelūžinės.
Dar turėjau mintį, gal rinktis geltonšakę formą, kad būtų tujos ir labiau išsiskirtų, bet dar reikia paieškoti medelynuose, pasidomėti, kaip greitai auga. Vis tik, norėtųsi, kad greičiau apaugtų visas karkasas, ne per 10 metų“, – svarsto ji.
Tujas tereikia palaistyti ir pavasarį patręšti, tad tai – puikiausias pasirinkimas ir nežino, ar rinksis kokius kitus augalus. Nors visai nesigaili apsodinusi žirafą vynvyčiais, nes vaizdas džiugina akį, o genėti daug lengviau.
„Vyras lipa su dviem kopėčiomis, kad pasiektų galvą ir dar turi genėtuvą su prailgintu kotu, bet vis tiek sudėtinga ją pasiekti. Kadangi žirafa apsodinta vynvyčiu, daug pastangų nereikia jai genėti, sudėtingiausia tik pasiekti galvą“, – nusijuokia.
Paklausta apie sodo priežiūrą, Laima sako meluotų, jei sakytų, kad jos neprireikia – kaip ir visur kitur, taip ir čia tenka padirbėti:
„Vėlgi, priklauso nuo to, kaip gražiai nori kad atrodytų. Jeigu kiekvieną išlindusią šakutę kirptum, kiekvieną dieną galima tai daryti. Bet jeigu dar matosi forma, per daug nekarpome.
Nėra nei tiek laiko, nei noro kiekvieną dieną aplink lakstyti, bet, kaip ir visur, darbo įdėti reikia. Vien žolės nepjauk savaitę – iš karto matosi.“
Smalsuolių netrūksta
Ir pokyčių sode netrūksta – nors žaliosios skulptūros čia jau įsikūrė visam laikui, kasmet jiedu su vyru vis sugalvoja, kaip pakeisti sodo aplinką, susodinti augalus, juos perkelti.
Tačiau darbas nenueina perniek. Smalsuolių, norinčių užsukti ir pasižiūrėti į topiarus netrūksta, vis tik, nė nebūtina užsukti į sodą, kad išvystumėte šiuos įspūdingus vaizdus – viskas kuo puikiausiai matosi nuo gatvės ir kitų pusių.
„Visai neseniai atvažiavo pagyvenusi moteris, virš 70 metų. Ji specialiai autobusu važiavo iš Kauno – malonu tokie gerbėjai. Bet nelabai norisi minių priimti.
Jeigu jau rodyti, tai norisi, kad viskas būtų sutvarkyta, bet abu esame dirbantys, tad tikrai nebūna viskas tobulai gražu. Bet beveik viskas matosi einant pro šalį“, – nusišypso pašnekovė.
Pasiteiravus, ar galvoje jau sukasi kokios naujos idėjos, kokius kitus gyventojus norėtų apgyvendinti sode, Laima numoja ranka – bent kol kas pakanka tiek, kiek yra.
„Kol kas tikrai apie nieką negalvoju, nes ir fiziškai darosi sunkiau viską apeiti – juk ne jaunyn einame. Galvoju, jei garsiai panorėsiu, vyras paims ir padarys, tad geriau susilaikysiu. Turėsiu krokodilus ir galėsiu džiaugtis“, – su juoku sakė L. Ratkelienė.
Butu normsli valstybe-PREMIJAS tokiems zmonems skirtu, deja--tvartelio sutve grozio nesupranta !
Sedet ibedus akis i telefona ir PAUTUS krapstyt---anoks cia didvyriskumas
