Problemos bado akis
Niekas neabejoja mokyklų nuopelnais ugdant mokinius ir padedant jiems pasiekti aukštus rezultatus. Tačiau akivaizdžiai matomas dalies švietimo įstaigų sąstingio, taikomų pasenusių metodų ir dešimtmečius vadovaujančių vadovų rotacijos nebuvimo – neįmanoma nepastebėti. Be to, pagal mokinių pasiekimus tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuva užima tik 21 vietą.
Šiuo metu šalies švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių 60 proc. vadybinis stažas yra 15 ir daugiau metų, apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų.
Pagrindinis prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisų dėmesys skiriamas mokyklų vadovams. Pirmą kartą būtų įvedamos kadencijos, jos numatomos dvi , po penkerius metus. Tokios pataisos Seimo svarstymui buvo teiktos ir 2014 metais, tačiau tada Seimo palaikymo nesulaukė.
Šį kartą tikimasi daugiau palaikymo ir politinės valios iš naujosios valdžios, kuri ne kartą pabrėžė, kad svarbiausias jų prioritetas – švietimas.
Pataisos apkartins vadovų gyvenimą
Iki šiol švietimo įstaigų vadovų sutartys buvo neterminuotos. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra apie 1708 švietimo įstaigų vadovų, 60 proc. vadovų turi 15 ir daugiau metų vadybinį stažą, o vidutiniškai jų amžius yra apie 54 metus. Daugiau nei 10 metų dirbančių mokyklų vadovų, nuo įstatymo įsigaliojimo liepos 1 dieną, padirbus dar metus, lauktų konkursas.
Be to, dirbęs daugiau nei 10 metų iš eilės vienoje mokykloje vadovu, asmuo turės padaryti 5 metus pertrauką – negalės vėl kandidatuoti į tos mokyklos vadovo postą.
Bet galės kandidatuoti į kitą švietimo įstaigą. Kitos naujovės – bus skelbiamas viešas konkursas mokyklos vadovo pareigoms užimti, atrankos komisiją sudarys nepriekaištingos reputacijos nariai, nesusiję su politika, nedirbantys politinio pasitikėjimo reikalaujančius darbus, be to, esantys nepriekaištingos reputacijos.
Be to, į komisijos sudėtį bus įtraukti tėvai ir socialiniai partneriai. Taip pat, kandidatas į švietimo įstaigų vadovo postą turės būti nepriekaištingos reputacijos. Pirmą kartą siūloma įvesti griežtesnį mokyklų vadovų kasmetinį veiklos vertinimą.
Tuo atveju, jeigu du metus iš eilės, veikla būtų įvertinama nepatenkinamai, vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų. Vis dėlto pabrėžiama, kad yra nemažai gerų ilgamečių vadovų pavyzdžių, tačiau tikimasi, kad jie galėtų pasidalinti savo patirtimi ir su kitomis mokyklomis, tapę jų vadovais.
Nors nėra ribojama ar draudžiama mokyklos vadovui priklausyti politinei partijai, bet vadovą renkanti komisija tikimasi, kad bus kiek įmanoma atsakingiau sudaroma, išvengiant politinio šališkumo.
Vyriausybės ir Seimo palaikymas gautas
Verta paminėti, kad svarbiausiu akcentu taps Švietimo ir mokslo ministerijos numatomi kriterijai, pagal kuriuos ir bus sprendžiama, kas atliks švietimo įstaigų vadovų vertinimą, kokiais kriterijais bus remiamasi. Be to, ministerija taip pat turės numatyti ir kaip bus atrenkami komisijos nariai, renkantys kandidatą į vadovo postą.
Ketvirtadienį prezidentė susitiko su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijum Jovaiša, Savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene bei Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais ir aptarė, kaip užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį švietimo įstaigų valdymą.
„Visame viešajame sektoriuje reikia kadencijų kvotas įvesti . Net jeigu ir labai geras, puikus vadovas. Dvi iš eilės toje pačioje įstaigoje galės vadovauti, o tada tik kitoje dalyvauti“, – sakė prezidentės patarėja.
Prezidentės įstatymo pataisos bus teikiamos Seimui kitą savaitę.
„Kokybiškas švietimas, stipri mokykla ir stiprus vadovas – būtina jų vienovė. Aukšti reikalavimai turi būti ir vadovams keliami. Švietimo įstaiga nėra hierarchinė organizacija, daugiau atsakomybės taryboms ir galios bendruomenei bus suteikiama.
Rengiant išsamią metodiką, bus numatyti ir konkretūs vertinimo kriterijai. Jau dabar buvo įtrauktas papildomas kriterijus – dėl saugaus emocinio klimato užtikrinimo. Vertinimą turėtų organizuoti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Įrankiai dar bus derinami“, – pabrėžė ministrė J. Petrauskienė.
Apie dar didesnius pokyčius švietimo sistemoje kalbėjo Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, pabrėžęs, kad komitetas palaiko minėtas prezidentės pataisas.
„Pritariami tokiam pasiūlymui tobulinti tvarką. Be to, manome, kad turėtų mokytojai būti konkurso būdu renkami kaip aukštųjų mokyklų dėstytojai. Konkursas turėtų būti vykdomas kas penkerius metus.
Mes matome, kad yra daug sričių švietime, kurios reikalauja pokyčių. Esame tam pasiruošę, tą sakėme nuo pat pradžių ir gerai, kad prezidentė mato juos taip pat.
Juolab, šios naujos nuostatos nereiškia, kad bus geri vadovai išmetami ir vejami iš švietimo sektoriaus. Ne, jis tiesiog galės savo idėjomis pasidalinti su kitomis bendruomenėmis, jas sustiprinti“, – atskleidė E. Jovaiša.
Savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitienė patvirtino, kad „neturi prieštaravimo dėl kadencijų tvarkos įvedimo“.
„Manome, kad taip turėtų sumažėti politikavimo šioje srityje. Be to, kitas žingsnis, kurį ketiname siūlyti – savivaldos įstatymo pataisos, kad vadovo paskyrimą vykdytų ne taryba, o ne tiesiogiai išrinktas meras. Tai irgi turėtų sumažinti galimybes politiškai šališkiems sprendimams“, – teigė R. Žakaitienė.
Mokinių sąjungos l.e.p. prezidentė Dovilė Bikelytė atskleidė, kad sulaukiama daug mokinių skundų dėl mokyklose egzistuojančių problemų.
„Konkrečiai dėl direktorių, tai mes matome tokią problemą, kad jie žiūri tik į akademinius tikslus, rezultatus, todėl nežiūrima į emocinę aplinką mokyklose. O mokiniai ne tik bijo kelti problemas, bet ir nežino į ką geriau kreiptis“, – sakė atstovė.
