Todėl nenuostabu, kad ji sulaukė tokio palaikymo. Vis dėlto neabejotinai patirties turinčiai naujai ministrei portalo tv3.lt kalbinti jos pirmtakai turėjo patarimų.
Balansavimas tarp pažadų
Šešioliktosios Vyriausybės Švietimo ir mokslo ir ministras Dainius Pavalkis įsitikinęs, naujoji ministrė vienareikšmiškai tinkama šioms pareigoms. Tačiau jos laukia nemažai iššūkių ir galimybė pagaliau sutvarkyti bei įvesti pokyčius švietimo srityje. „Iš visų galimų variantų, ko gero, pono Skvernelio buvo pasirinktas geriausias variantas.
Ir jeigu mes kalbėjom apie profesionalų Vyriausybę, tai mano subjektyvia nuomone, (Jurgita, - aut. past.) Petrauskienė, geriausiai atitinka kriterijus.
Pirmiausias iššūkis – dabartiniai populistinės valdančiosios koalicijos pažadai rinkėjams ir tas derinimasis tarp to, ką reikia padaryti švietime ir tai, kas yra rinkimų metu prisižadėta. Suprasdami, kad švietimas yra Lietuvos ateitis, partijos ir įvairios organizacijos, visi kas netingi sako, kad reikia sistemiškų ir rimtų sprendimų.
Kaip seksis tai padaryti, manau, bus pats sunkiausias uždavinys. Nes ką daryti, daugmaž visi žino, bet kaip tai padaryti, kaip pasiekti tų tikslų, kurių nori visi Lietuvos gyventojai, tai tikrai ne taip paprasta.
Ministras, ypatingai su aukštojo mokslo sistema, nelabai ką galės padaryti be Seimo pritarimo, reiškiasi, nori nenori ta diskusija tarp Seimo, tarp universitetų, rektorių konferencijos ir visuomenės, turės būti.
Niekur nuo to nepabėgsi. Aš tikiuosi, kad ministrė nepamirš savo paskutinių kelių metų darbo vertinant Lietuvos universitetų, aukštojo mokslo potencialą, vertinant trūkumus, pliusus ir taip toliau. Tuos dokumentus, ką jie ruošė, ji turi, manau, ne tik ant stalo, bet ir galvoje. Klausimų dėl mokinio krepšelio ir bendro lavinimo, manau, kad irgi negali išspręsti vien tik tai ministras“, – pabrėžė D. Pavalkis.
Jis akcentavo nuolatinį derybų ir diskusijų procesą, su kuriuo susiduria visi ministrai. O tokios jautrios sritys kaip švietimas, paliesiančios visą Lietuvą, negali būti sprendžiamos neatsakingai ar remiantis viena nuomone. Buvęs ministras įsitikinęs, kad pokyčių reikia ne vienoje srityje, o tai ir parodys ministrės pasirengimą.
„Paskelbti paskutiniai tarptautinių tyrimų duomenys, aiškiai parodė, kad Lietuvoje mes turime peržiūrėti švietimo sistemą, nepaisant investuotų pinigų. Reikalinga struktūrinė reforma ir edukacinio proceso tobulinimas: tikslų, ką tie vaikai turi išmokti keitimas. Galbūt turime mesti draudimą naudoti kompiuterius, mobiliuosius telefonus, planšetes pamokų metu.
Galbūt reikia kaip tik sakyti, kad ieškokit tos informacijos ir duokit atsakymą. Tai ko iš tikrųjų reikia gyvenimui. Čia bus dar vienas įdomus naujosios ministrės darbo aspektas.
Lietuvai aukštųjų mokyklų struktūra darosi ryškiai per didelė. Ir tas balansavimas tiek Šiaulių, tiek Klaipėdos universitetų ant tokios, beveik bankroto ribos, privalo sulaukti valstybės dėmesio. Kas atsitiktų, jeigu bankrutuotų koks nors universitetas. O vienu metu tokia situacija ir buvo. Aš nemanau, kad be bendrojo lavinimo, be profesinio lavinimo sistemų pakylėjimo į aukštesnį lygį pakeitimo, galėtume spręsti aukštojo mokslo pakeitimą. Viskas turi būti iš eilės.
Žiūrint, kokie mokiniai ateina į aukštąją mokyklą, ką jie dirba pabaigę: dešreles kemša, bare dirba ar iš tiesų pagal specialybę. Čia negali tik vienoje vietoje kažką daryti. Čia kaip „kaldrą“ nutempti į vieną pusę, reikia „kaldrą“ didinti“, – dėstė D. Pavalkis.
Pokyčiams trukdo keli faktoriai
Ministerijos vadovo kėdę užleidžianti Audronė Pitrėnienė taip pat pripažino būsimosios ministrės privalumus ir vylėsi, kad bus mažiau kliūčių ir sunkumų darbe nei jai pačiai teko įveikti. Ji ministerijai vadovavo tik kiek daugiau nei metus ir nors švietimo srityje ji taip pat nebuvo naujokė, tačiau ją lydėjo nemažai skandalų.
„Noriu palinkėti sėkmės. Juolab,manau, jeigu žmogus nori, gal padaryti labai daug. Ji yra „švietimietė“, ne naujokė ir išmano šitą sritį.
Kur išmano daugiau, reikės mažiau gilintis, kitur pasigilins, viskas yra tvarkoje. Aš manyčiau, kad viskas bus gerai. Kiek pati prisimenu, galvojau, kad didieji iššūkiai yra tik darbas, programos įgyvendinimas. O pasirodo, didesni iššūkiai yra atlaikyti viešąją nuomonę. Todėl bet kokiu atveju, reikia turėti savo stuburą, jeigu stuburo nebus, bus labai sudėtinga. Jeigu turi stuburą, tada eini ir viskas klojasi.
Nors atsiranda kita problema – kažkas piktas ima daryti negerus dalykus prieš ministrą. Tikiuosi, kad jai to teks mažiau nei man“, – įsitikinusi A. Pitrėnienė.
Vis dėlto buvęs ministras D. Pavalkis įžvelgė kitokius švietimo sistemos pokyčių trukdžius.
„Nepaisant to, kad laimėjo ne konservatoriai, bet lietuviai yra konservatoriai iš prigimties. Jau nors yra nelabai gerai, bet tegul taip ir būna.
O kas bus, gal bus blogai. Yra tokia žmonių baimė. Aš manau, kad čia yra Europos ir pasaulio periferijos toks požymis, kad kai žmonės pamatydavo kitokį žmogų – jį užmušdavo. Mes turim daugiau atsiverti tarptautiniams patyrimams, bet nesakau, kad migrantams reikia atsiverti.
Buvo neseniai tyrimas paskelbtas, tik į jį niekas neatsižvelgė. Jame aiškiai buvo pasakyta, kad turim per daug mokytojų, mokyklų, mokinių vidutiniškai klasėse yra per mažai, kad rezultatai žemi ir ypač blogi rezultatai problemų sprendimo srityje, per mažai profesinio mokymo. Ministrė, šiuo atveju dokumentų skaityme bus itin stipri, nei buvusi prieš tai.
Aš manau, kad ji galės skaityti tarptautinius dokumentus ir matyti, kas iš jų mums tinka, atitinka, reikia daryti ir ką praleisti“, – atskleidė D. Pavalkis.
Laiku ir vietoje
Nepilnai tris kadencijas švietimo ministru buvęs dabartinis Mykolo Riomerio universiteto rektorius dr. Algirdas Monkevičius įsitikinęs, kad J. Petrauskienė sugebės valdyti situaciją švietime bei įvesti pokyčius.
„Manau, kad naujajai ministrei dabartinė politinė aplinka ir situacija bus palanki ir tinkama pokyčiams bei sprendimams švietimo srityje. Yra tekę bendrauti tiek su būsima naująja ministre, tiek su Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininku, jie turi palaikymą švietimo bendruomenės.
Ir mes patys esame nusiteikę padėti, jeigu tik reikės. Be to, manau, kad tiek jos, tiek Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko turimos vizijos ir dabar kiek kardinaliai atrodantys pasiūlymai rodo, jog jie yra ryžtingai nusiteikę pokyčiams.
Jos patirtis ir įžvalgos stebint ir analizuojant studijų ir mokslo sistemas turės išskirtinės vertės. Manau, didžiausias iššūkis bus suvaldyti visas derybines puses. Tačiau tai įmanoma padaryti diskusijos metu.
Pabrėšiu, labai svarbu autoritetas ir tinkamas pačio vadovo pavyzdys. Juolab, darbų kokybę parodo ne tik formalūs skaičiai, o konkretūs darbai ir pasiekimai. Žinoma, ministrei padės ir stipri susidaryta komanda, o Seime dabar tikrai ne vienas specialistas ir profesionalas yra.
Aišku, atskirus klausimus nereikėtų, manau, gvildenti ir kaip supratau iš ministrės retorikos, ji mąsto apie globalią, susietą visumą ir procesą, kurios ir reikia švietimo sistemoje.
Buvusią ministrę nenorėčiau vertinti, kadangi aplinka, kurioje jai teko dirbti, nebuvo lengva ir paprasta. O dabartinė situacija tikrai leidžia atlikti ilgai lauktus pakeitimus", – atskleidė MRU rektorius.
