Prezidentas Valdas Adamkus išklausęs visų pusių argumentus pasirašė Atominės elektrinės įstatymo pataisas, numatančias steigti nacionalinį investuotoją „Leo LT“. Pasirašydamas įstatymą V. Adamkus kartu parašė laišką premjerui bei iškėlė naujų sąlygų. G. Kirkilas žada atsižvelgti į visus pageidavimus, jeigu tik leis „galimybės ir įstatymai“.
Anot prezidento, tai vienintelis geriausias sprendimas. „Sprendimą padariau be jokių įtakojimų, be jokių įkalbinėjimų, po visų išsikalbėjimų įvertindamas tai, kad buvo išsakyta, pageidauta, ir padariau tai vadovaudamasis savo sąžine, galvodamas, kad šiuo metu tai yra vienintelis geriausias sprendimas ateičiai“, - žurnalistams sakė V.Adamkus.
„Įstatymą pasirašiau ir tą pačią minutę parašiau laišką ministrui pirmininkui, išdėstydamas visą padėtį, iškeldamas tam tikras sąlygas. Tikiuosi, kad Vyriausybė, ministras pirmininkas į tas mano išdėstytas sąlygas atkreips dėmesį ir tinkamai tvarkys tą visą reikalą žiūrint į ateitį“, - pridūrė V. Adamkus.
Projekto šalininkai nuolat ragino nedelsti, nes esą to reikalauja užsienio partneriai, ketinantys dalyvauti naujosios AE statybos projekte – latviai, estai ir lenkai. Neoficialūs šaltiniai antradienį netgi teigė, jog Prezidentui kitaip nebūtų prasmės vykti į Lenkiją, kur planuojama pasirašyti sutartį dėl elektros tilto į Vakarus statybos. Teigiama, jog V. Adamkui vetavus įstatymą sutartis nebūtų pasirašoma.
G. Kirkilas žada atsižvelgti
Pagrindinis laiške premjerui keliamas reikalavimas, pasak prezidento, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos interesus, niekam neduota privilegijų, kad visas projekto įgyvendinimas būtų skaidrus, aiškus ir visiems Lietuvos žmonėms suprantamas.
Premjeras Gediminas Kirkilas žurnalistams teigė dar nespėjęs perskaityti laiško, bet žadėjo atsižvelgti į visus prezidento pageidavimus, jeigu tik leis "galimybės ir įstatymai".
"Artimiausiu metu, grįžus pagrindiniam derybininkui - ūkio ministrui iš Lenkijos, mes sėsime prie stalo ir visus prezidento pasiūlymus tikrai realizuosime", - kalbėjo G.Kirkilas.
Jis teigė tikintis, kad įmonė "Leo LT" bus sukurta iki kovo pradžios, o po to ji kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos kompanijomis pradės derybas dėl bendros įmonės kūrimo: "Tai bus irgi nelengvos derybos".
Prezidento viešame laiške tikinama, kad „jeigu derybų pusės nevykdys man duotų įsipareigojimų, visada rasis būdų stabdyti šį projektą“.
Oponentai ragino vetuoti
Prezidentą nepasirašyti įstatymo ragino opozicinės partijos, taip taip viešas akcijas priešais prezidentūrą surengę visuomenininkai. Praeitą trečiadienį priešais prezidentūrą akciją surengė kelios visuomeninės organizacijos, reikalavusios, kad šalies vadovas nepasirašytų Atominės elektrinės įstatymo, kurį praeitą savaitę priėmė Seimas.
Per keletą dienų internetu surinkę dvidešimt septynis tūkstančius parašų, protestuojančių prieš įstatymą ir Vyriausybės derybų su privačiais investuotojais rezultatus, visuomenininkai tikėjosi įkalbėti šalies vadovą vetuoti įstatymą.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis teigė, kad „visa tai, kas vyksta Lietuvos energetikoje nuo VST privatizavimo yra viena didelė afera, kurios karūna yra būtent nacionalinis investuotojas“.
R. Kuodžio teigimu, įstatyme „suplakti“ į vieną du skirtingi procesai: viena vertus, tai atominės elektrinės statyba, jos reikalingumo studijos, apsisprendimas - sprendžiame savo ar viso regiono energetines problemas - ir, kita vertus, finansavimo klausimai.
„Dabar išeina, kad po atominės elektrinės vėliava į Seimą buvo prastumtas Nacionalinio investuotojo projektas“, - dėstė ekonomikos analitikas, pasiūlęs prezidentui vetuoti įstatymą. Jo teigimu, įstatymiškai atskirti elektrinės statybos ir finansavimo klausimus yra „kelių dienų darbas“.
Projektą remiantys parlamentarai inicijavo laikinąją Seimo komisiją, turėsiančią tirti, atseit, egzistuojančias slaptas įtakas ir nustatyti, kas tariamai inspiruoja projekto priešininkų veiklą. Opozicija šią iniciatyvą pavadino kerštu ir grėsme į demokratijai.
Vasario 7 d. Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymo pataisas, leidžiančias nacionalinio investuotojo bendrovę kurti privataus kapitalo pasiūlytu patronuojančios bendrovės modeliu. Nors į įstatymą ir buvo įtraukti kai kurie valstybės interesų saugikliai, minėtas tikslas statyti Atominę elektrinę, prisijungti prie Europos energetinės sistemos, tačiau opozicijos tai neįtikino. Ji reikalavo, kad Vyriausybė derėtųsi iš naujo ir išsireikalautų privataus investuotojo garantijų, jog projektai tikrai bus vykdomi.
Už balsavo 63, prieš – 11, susilaikė – 3 Seimo nariai.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
Pagal steigimo sutarties projektą, Vyriausybės ir „NDX energijos“ sandorio užbaigimo dieną „Leo LT“ išleis naują 499,950 mln. vienetų akcijų emisiją, kurios vienos 10 lito nominalo akcijos emisijos kaina bus 14,28 lito.
Vyriausybė naujas akcijas apmokės jai priklausančiomis 664,701 mln. vienetų „Lietuvos energijos“ 1 lito nominalo akcijomis (kurios sudaro 96,4 proc. balsų) ir 351,316 mln. vienetų Rytų skirstomųjų tinklų 1 lito nominalo akcijomis (71,34 proc. balsų) ir pasirašys 308,469 mln. vienetų naujų „Leo LT“ akcijų.
„NDX energija“ savo dalį apmokės 3,610 mln. vienetų jos valdomų VST akcijų, kurių vienos nominalas - 30 litų (97,1 proc. balsų) ir pasirašys 191,481 mln. vienetų naujų „Leo LT“ akcijų.
Įkūrus nacionalinio investuotojo bendrovę, vėliau kartu su latviais, estais ir lenkais bus kuriamos naujos bendrovės, kurios, kaip teigiama, įgyvendins visus tris dešimtimis milijardų litų vertinamus projektus.
Prezidento Valdo Adamkaus kreipimasis į Lietuvos žmones:
