Rudeniop Lietuva vėl pradėjo aktyviai klimpti į skolas.Vos prieš savaitę neskelbiamomis palūkanomis ir neįvardijamam terminui Lietuva pasiskolino dar 75 mln. eurų (259 mln. litų). Ir tai ne riba.
Jau pernai po premjero ir finansų ministro kelionių už jūrų marių, supratome, kad į skolas įklimpome iki ausų. O Finansų ministerija ir toliau nesnaudžia – šiemet skolos kuprą žada padidinti dar 11,5 mlrd. litų.
Sėdome ant tiksinčios bombos, nes sunkmečio nualinta Lietuva jau po metų turės grąžinti pirmąją didelę, beveik 4 mlrd. siekiančią skolą.
Kamuolys rieda
Kai praėjusius metus baigėme su 26 mlrd. litų skolos našta, finansų analitikai ragino ties šia riba ir sustoti. Pasak jų, beatodairiškai didindami valstybės skolą, ateities kartas įstumsime į nepavydėtiną padėtį, be to, krizę išgyvenančiai šaliai bus gerokai sunkiau stotis ant kojų.
Tačiau kamuolys rieda toliau. Jau šią savaitę vieno pilietiško asmens sukurtas valstybės skolos skaitiklis (2g.lt) suskaičiavo beveik 34 mlrd. litų sumą – per mėnesį ji ūgtelėjo beveik 2 mlrd. litų ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkopė 10 tūkst. litų ribą. Vien tik palūkanoms kiekvienas iš mūsų turės pakloti 500 Lt.
Vienintelis valdžios skolos grąžinimo šaltinis – Lietuvos verslo ir dirbančiųjų gyventojų sumokami mokesčiai. Vienam dirbančiajam tenkanti skolos dalis jau yra apie 25 tūkst. litų, o 2009 metų pradžioje ji tesiekė 11,5 tūkst.
Liūdna ateitis
Laisvosios rinkos instituto ekspertę Kaetaną Leontjevą gąsdina valstybės skolos augimo mastas.
K. Leontjevos nuomone, didžiausia blogybė, kad kol kas nėra plano, kaip valstybė grąžins skolas. „Norint atiduoti skolas, reikės arba didinti mokesčius, tikintis, kad bus surinkta daugiau lėšų, arba turės būti vykdomi dabar nedaromi taupymai. Kuo didesnė skola, tuo brangiau kainuoja jos tvarkymas. Skolas atiduoti bus vis sunkiau, todėl geriausia jau dabar mažinti biudžeto išlaidas“, – pažymėjo ekspertė.
Pasak jos, taip ir neteko išgirsti valdžios pozicijos, iš kokių pinigų grąžinsime skolas. Toliau, nei ši diena, pašnekovės nuomone, neplanuojama.
Tiesą sakant, mūsų laukia liūdna ateitis. Juk vis daugiau mokesčių teks skirti skolos grąžinimui ar jos perfinansavimui, palūkanų mokėjimui ir vis mažiau pinigų liks kitoms išlaidoms, dėl kurių dabar ir yra skolinamasi. Vadinasi, tiesiog būtina kažkokiu būdu sutraukti viešąjį sektorių“, – kalba ekspertė.
Milijardai palūkanoms
Seimo narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs: ši valdžia skolinasi taip drąsiai, nes jei skolų grąžinti nereikės. „Jos atiteks kitoms kelioms vyriausybėms, kurios bus po to“, – teigia politikas.
Labiausiai, teigia jis, nerimą kelia palūkanos, kuriomis skolinasi vyriausybė. O taip pat faktas, kad pasiskolinti pinigai neatneša jokios naudos verslui, kuris galėtų mokėti daugiau mokesčių ir būtų sukurta daugiau darbo vietų.
