valstybės skolos

Ingrida Šimonytė    Neveltui rugsėjis – mokslo ir žinių metas. Net seniai apleidęs mokyklos ar universiteto suolą žmogus gali kažką naujo sužinoti.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.

Suomijos vyriausybės vadovas Jirkis Katainenas (Jyrki Katainen) paragino smarkiai prasiskolinusią Italiją nesitikėti pagalbos iš euro zonos valstybių ir savo problemas energingai spręsti pačiai, praneša agentūra AFP. „Sunku įsivaizduoti, kad Europa turėtų priemonių tempti ant savo pečių visas italų skolas, - pareiškė premjeras antradienį parlamente Helsinkyje.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu - nuo Aa2 iki Aa3, palikdama stabilią perspektyvą. Toks sprendimas, anot agentūros, susijęs su didžiuliu biudžeto deficitu ir smarkiai išaugusia valstybės skola nuo 2009 metų, kai prasidėjo pasaulinė recesija.

Italijos valstybės skolos birželio mėnesio rodiklis priartėjo prie rekordinio lygio - 1,9 trln. eurų (2,7 trln. dolerių), penktadienį pareiškė Italijos centrinis bankas. Penktadienį rengiamas skubus ministrų kabineto posėdis, kuriam pirmininkaus Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi). Ministras aptars, kaip subalansuoti biudžetą iki 2013 metų.

Per artimiausią dešimtmetį arba net greičiau JAV „nustos buvusios stambiausia pasaulio ekonomika pagal BVP dydį“. Tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinio direktoriaus pavaduotojas Džonas Lipskis (John Lipsky) kalbėdamas per JAV-Prancūzijos seminarą Vašingtone. Dž. Lipskis nenurodė, kam JAV galėtų užleisti ekonominio lyderiavimo pasaulyje pozicijas, bet ir be to galima numanyti, kad tai gali būti tik Kinija. Pasak specialisto, toks scenarijus „visiškai tikėtinas“. Dž.

Pagrindinis dėmesys planuojant kitų metų valstybės biudžetą turi būti skiriamas deficito bei valstybės skolos mažinimui, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Šalies vadovė, anot N. Udrėno, supranta biudžeto svarbą ir tikisi, kad jis bus priimtas laiku. Kol kas dėl galutinio valstybės biudžeto projekto Vyriausybė dar neapsisprendė.„Aišku tai, kad turime suvaldyti savo finansus.

Rudeniop Lietuva vėl pradėjo aktyviai klimpti į skolas.Vos prieš savaitę neskelbiamomis palūkanomis ir neįvardijamam terminui Lietuva pasiskolino dar 75 mln. eurų (259 mln. litų). Ir tai ne riba. Jau pernai po premjero ir finansų ministro kelionių už jūrų marių, supratome, kad į skolas įklimpome iki ausų. O Finansų ministerija ir toliau nesnaudžia – šiemet skolos kuprą žada padidinti dar 11,5 mlrd. litų.

Investuotojus neramina tai, kad JAV vietos vyriausybių įsipareigojimų nevykdymas vis stiprėja. Būtent tai rodo, kad kai kurių nustatyti tinkamas pašalpas ir sumažinti biudžeto deficitą besistengiančių JAV regionų situacija labai primena kai kurias euro zonos šalis. Dėl itin laisvos Federalinių rezervų politikos bendra vietos vyriausybių paskolų kaina išliko gana maža.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ paliko Jungtinės Karalystės AAA reitingą su neigiama perspektyva, išreikšdama susirūpinimą dėl augančios valstybės skolų naštos. Agentūra Jungtinės Karalystės reitingus dar kartą ketina peržiūrėti gegužę. Standard & Poor's Jungtinės Karalystės reitingų perspektyvą iki neigiamos sumažino praėjusių metų gegužės 21 d. Kitos dvi reitingų agentūros, Fitch ir Moody's, Jungtinės Karalystės reitingus laiko AAA su stabilia perspektyva.

Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ perspėja Europos valstybes dėl didėjančios finansavimo kaštų naštos. Išaugęs viešojo sektoriaus prasiskolinimas padidino valstybių priklausomybę nuo kapitalo rinkų bei palūkanų normų svyravimo. Pavyzdžiui, palūkanų normų pakilimas trejais procentais Graikijai kasmet padidintų finansavimo išlaidas 3,9 procentais nuo bendrojo vidaus produkto. Šiemet Europos emitentai išleis apie 1.450 mlrd.

Nuo metų pradžios euro zonos vyriausybės iš rinkų pasiskolino rekordinius 110 mlrd. eurų, taip padidindamos skolinimosi išlaidas toms šalims, kurios susiduria su viešųjų finansų problemomis,  praneša „Financial Times“. Investuotojai perspėja, kad palūkanų norma skolinant Graikijai ir kitoms su panašiomis problemomis susidūrusioms ekonomikoms, pavyzdžiui, Portugalijai, Ispanijai, Italijai ir Airijai, augs ir toliau, kol investuotojai nebus įsitikinę, kad šalys išsprendė savo finansines pro...