Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 2,5%. Atlyginimai viešajame sektoriuje ūgtelėjo 3%, o privačiame sektoriuje – 2,6%.
Per metus darbo užmokestis padidėjo visuose ūkio sektoriuose, išskyrus vandens tiekimą ir nuotekų valymą (-1,2%) bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą (-0,3%).
„Tokios tendencijos rodo, kad tvirtėjantis šalies ūkio atsigavimas jau aiškiai veikia darbo rinkos rodiklius – tiek užimtumo, tiek ir atlyginimų atveju, tačiau privatus sektorius dar neturi galimybių pasivyti įsibėgėjantį darbo užmokesčio didėjimą viešajame sektoriuje“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Po itin ilgos pertraukos darbo užmokestis privačiame sektoriuje auga antrą ketvirtį iš eilės. Atlyginimų didėjimo tempai išlieka panašūs – pirmąjį 2011 m. ketvirtį jie ūgtelėjo 2,3%, o antrąjį ketvirtį – 2,6%.
„Manome, kad įsibėgėjantį atlyginimų padidėjimą versle lėmė keli veiksniai. Pirma, tvirtėjant šalies ūkio atsigavimui, augančiam eksportui vis labiau įsukant vidaus rinkos atsigavimą, pastebimai pagerėjo verslo finansinė būklė. Pavyzdžiui, įmonių pelningumas pirmąjį 2011 m. ketvirtį pasiekė 4,6%, kai 2010 m. atitinkamą laikotarpį jis siekė 2,1%, o pirmąjį 2009 m. ketvirtį apskritai buvo neigiamas (-0,4%). Gerėjantis verslo pelningumas palaipsniui perskirstomas darbo jėgai – kylančių atlyginimų forma. Verslas pasiruošęs nuosekliai kelti darbo užmokestį kvalifikuotai darbo, kurios paklausa prisideda prie darbo užmokesčio kartelės kilimo aukštyn“, – teigia analitikas.
Prognozės rodo, kad likusią 2011 m. numatomos darbo užmokesčio didėjimo tendencijos: „Turėtume pažymėti, kad ryškaus atlyginimų didėjimo prognozuoti dar negalime, nes, pirma, tiek darbo užmokesčio, tiek ir užimtumo didėjimas visada stebimas tik praėjus gana nemažam laiko tarpui nuo šalies ūkio atsigavimo pradžios, t.y. darbo rinkos rodikliai į ūkio atsigavimą visada reaguoja pavėluotai ir lėtai.
Antra, nors nedarbas palaipsniui ir mažėja, bedarbių armija Lietuvoje išlieka didelė: 2011 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 15,6% – tai tik 2,7% mažiau nei 2010 m. antrąjį ketvirtį pasiektas 18,3% pikas. Esant tokiam bedarbių skaičiui, būtų sunku tikėtis ryškesnio atlyginimų augimo privačiajame sektoriuje.
Trečia, nors verslo pelningumo rodikliai gerėja, jie vis dar yra gerokai prastesni nei prieškriziniu laikotarpiu – 2007 m. įmonių pelningumas siekė 10,5%, arba beveik dvigubai daugiau nei šiandien (4,6%). Vis dar kyla nemažai neapibrėžtumų, susijusių su realaus darbo užmokesčio (įvertinus infliaciją) atsigavimu.
Iš vienos pusės, smunkant pasaulinėms naftos ir industrinių metalų kainoms, infliacinis spaudimas Lietuvos vartotojams turėtų mažėti. Tačiau pasaulinės maisto produktų (jiems standartinis Lietuvos pirkėjas išleidžia net 26% savo pajamų) kainos dar kurį laiką dėl augančios paklausos ir ribotos pasiūlos pasaulyje turėtų išlikti itin aukštame lygyje.
Negana to, prognozuojama, kad dujų kainos Lietuvai rudenį šoktelės apie 30%, kas padidins gyventojų sąskaitas už šildymą iki rekordinių aukštumų, kas taip pat ribos infliacijos mažėjimą. Kol kas realus darbo užmokestis šalyje dar smunka: lyginant su 2010 m. antruoju ketvirčiu, realus darbo užmokestis šalies ūkyje smuko 2,3%, valstybės sektoriuje – 1,9%, o privačiame sektoriuje – 2,3%.
Antrą ketvirtį didesnis nei infliacija (4,8%) atlyginimų prieaugis užfiksuotas tik trijuose sektoriuose – žemės ūkis ir miškininkystė (5,6%), sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (6,3%), informacija ir ryšiai (12,4%)“ – aiškina Aleksandras Izgorodinas.
